Europos Komisijos (EK) programa „Europa įveikia vėžį“ paskelbta apibendrinus pastarųjų 5 metų mokslininkų darbą, kaip būtų galima sumažinti arba netgi užkirsti kelią daugeliui onkologinių ligų Europos Sąjungoje.
„Su kolegomis siekėme išprovokuoti diskusijas, ar Lietuva galėtų tapti šios programos bandomąja šalimi, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacijos specialiuoju pasiuntiniu Europoje dirbantis V.Andriukaitis. – Buvo susibūrę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos onkologai mokslininkai, šalies onkologai praktikai, taip pat Vėžiu persirgusių žmonių asociacijos, Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai. Visi jie dalyvavo Mokslų akademijoje vykusioje diskusijoje, kokia galėtų būti Lietuvos pozicija dėl EK paskelbto komunikato.
Po šios diskusijos buvo parengta išsami rezoliucija, apibendrinanti visus EK pateiktus pasiūlymus, – vėžio prevenciją, ankstyvąją ligos diagnostiką ir efektyvų gydymą, socialinės sistemos vėžiu persirgusiems žmonėms sukūrimą, taip pat Lietuvos pajėgumų onkologijos srityje sujungimą su Europos Sąjungos konsorciumais. Buvo padaryta išvada, kad tai leistų pasiekti proveržį kuriant naujus vaistus, prietaisus ar diagnostikai skirtas priemones.
Be to, buvo sutarta, kad Lietuva iš tikrųjų galėtų būti bandomoji šalis ir kartu su ES specialistais bei agentūromis sukurtų plačią programą, kuri parodytų, ar įveikiami EK komunikate numatyti tikslai“.
– Tačiau neretai tokios rezoliucijos pakimba ore arba nugula į gilius stalčius. Ar nebus taip ir šį kartą?
– Dokumentas, kad Lietuva galėtų tapti bandomąja šalimi įveikiant vėžį, buvo nusiųstas EK ir Europos Parlamentui.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen atsiuntė atsakymą, kuriame pažymėjo, kad tokia iniciatyva labai svarbi, o EK pasiryžusi Lietuvą paremti ir dalyvauti tokiame projekte. Europos Parlamentas buvo tokios pat nuomonės.
Turėdami tokį palaikymą visą apibendrintą diskusijos medžiagą išsiuntėme prezidentui Gitanui Nausėdai, Vyriausybės kanceliarijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.
– Ar buvote išgirsti?
– Kad Lietuva galėtų imtis iniciatyvos tapti bandomąja šalimi pažabojant vėžį naujausiomis priemonėmis, į EK ir Europos Parlamentą privalu kreiptis kaip valstybei. Tai galėtų padaryti arba prezidentas, arba premjerė. Toks projektas suteiktų mūsų šaliai galimybę gauti nemenką finansavimą.
Gali kreiptis ir Seimas, tačiau tada finansavimas būtų kur kas mažesnis.
Prezidentūra po kelių savaičių atsakė, kad idėja ir iniciatyva įgyvendinant vėžio programą yra labai įdomi, ir palinkėjo sėkmės.
Iš Vyriausybės kanceliarijos išgirdome raginimus tęsti diskusijas, kurios galbūt galėtų duoti kokių nors rezultatų, kai bus išspręstos Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pavaldumo problemos. Esą ši įstaiga galėtų būti tokios programos koordinatorė.
Kalbėjau su Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovu Antanu Matulu. Jis žadėjo sutelkti visas parlamentines partijas, kad būtų priimtas bendras sprendimas, tačiau iki šiol jokio atsakymo nėra.
Sveikatos apsaugos ministerija irgi tiktai atsirašė, padėkodama už geras iniciatyvas.
– Matyt, ši problema artimiausiu metu nebus sprendžiama, nes NVI, kaip galbūt koordinuojanti įstaiga, daugybę metų neranda savo vietos sveikatos apsaugos sistemoje. Šiuo metu institutas net neturi nuolatinio vadovo.
– Reikėtų žvelgti kur kas plačiau, ne vien per NVI reorganizacijos prizmę. EK vėžio įveikimo programa apima ne tik sveikatos apsaugos sritį.
Jos tikslai ir priemonės susijusios ne tik su maisto pramone, tabako ir alkoholio priklausomybe, oro tarša ir kitais veiksniais, sukeliančiais vėžį, bet ir su naujausiais vaistais bei diagnostikos įranga.
Kad onkologinė pagalba būtų gerai valdoma, vien NVI nepakanka, nes jis neturi visų sričių onkologų.
Tad vėžio įveikimo plane turėtų dalyvauti visos Lietuvos medicinos įstaigos, kuriose yra onkologijos padaliniai.
Taip pat būtina, kad visoje šalyje veiktų onkologijos kabinetai, nes šiuo metu labai daug užleisto vėžio atvejų. Dar geriau būtų, jei Lietuvoje būtų sukurtas onkologijos klasteris.
Tokiai minčiai per Mokslų akademijoje vykusią diskusiją pritarė visos medicinos įstaigos, kuriose yra onkologijos padaliniai.
– Kokios buvo Europos programos vėžiui įveikti ištakos?
– Gyvenimiška aplinkybė – kai Prancūzijos prezidentas François Mitterrand’as (mirė 1996 m. – Red.) susirgo prostatos vėžiu, jis tapo Europos šalių vyriausybių tarybos lyderiu.
Tada ir pasiūlė sukurti programą „Europa – prieš vėžį“. Ji tebegyvuoja ir nuolat tobulinama.
Panašią idėją pasiūliau ir prezidentui G.Nausėdai. Manyčiau, kad naujos kovos su vėžiu idėją jis galėtų iškelti Europos Vadovų Taryboje, o EK pasiūlyti visa apimantį bandomąjį projektą įgyvendinti mūsų šalyje.
Taip Lietuva galėtų pretenduoti į nemenką papildomą finansavimą (EK programai „Europa įveikia vėžį“ numatyta skirti 4 mlrd. eurų).
– Jeigu pavyktų įgyvendinti šią programą, kokių rezultatų būtų galima tikėtis?
– Pirmiausia tai leistų sumažinti sergamumą vėžiu.
Naujausiais statistikos duomenimis, keturiasdešimt žmonių iš šimto galėtų nesusirgti vėžiu, jei būtų sukurta efektyvi jo suvaldymo sistema. Tai būtų daug pigiau, nei gydyti užleistą vėžį ar matyti žmonių kančias, kai jau niekuo nebegalima padėti.
– Ar Lietuva dar nepavėlavo teikti prašymą EK, kad jai būtų suteikta galimybė tapti bandomąja programos „Europa įveikia vėžį“ šalimi?
– Atvirai sakant, nežinau. Suprantama, prasidėjus karui Ukrainoje EK ne vienos savo programos lėšas skiria ukrainiečių kovai prieš Rusijos invaziją.
Tačiau turimi teigiami Europos Komisijos ir Europos Parlamento atsakymai teikia vilties, kad Lietuva dar turi galimybių.
