Pirmąjį šių metų pusmetį daugelis ligoninių išliko „pliuse“, rodo Seimo Sveikatos reikalų komitete trečiadienį pristatyta Valstybinės ligonių kasos (VLK) ataskaita.
Tačiau gydymo įstaigų vadovai įspėja, kad liepą ir rugpjūtį sąskaitos už elektrą buvo sunkiai protu suvokiamos, o komunaliniai mokesčiai šildymo sezono metu „pramuš lubas“.
Gresia paslaugų siaurinimas
Į valdžią dėl paslaugų įkainių didinimo dar rugpjūčio pradžioje kreipėsi keliolika regioninių gydymo įstaigų vadovų.
Elektros kaina ligoninėms padidėjo net 6 kartus, palyginus su praėjusių metų rugpjūčiu, teigia Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys.
Jo teigimu, diržus susiveržti dėl aukštų energetikos priverstos ligoninės negalės investuoti į naują įrangą, o tai ateityje atsilieps gydymo paslaugų kokybei.
„Yra sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) suformuoti reikalavimai dėl ortopedijos-traumatologijos, chirurgijos, intensyvios terapijos. Turime atitikti normatyvus, turėti įrangą“, – susirūpinimą reiškė S.Kaktys.
Nežinia, ar bus kompensuotos iki šiol patirtos didesnės sąnaudos. Ligoninių atstovai skaičiuoja, kad komunaliniai mokesčiai šiemet jau pareikalavo kelis kartus daugiau lėšų nei pernai.
„Įkainiai už sveikatos paslaugas, mūsų atveju, padidinti 12,4 proc., bet jie nekompensuoja dabar patiriamų išlaidų. Turime siaurinti sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą, jei situacija nesikeičia“, – skundėsi S.Kaktys.
Vien už elektrą – beveik milijonas eurų
Kauno klinikoms elektra pernai metų rugpjūtį kainavo 267 tūkst. eurų, šiemet už tą patį mėnesį – 918 tūkst. eurų
„Taupome. Lemputes įsisukome, kurios mažiau elektros vartoja. Šiemet per 8 mėnesius sunaudojome 4 proc. mažiau elektros, bet tai daug nesprendžia, kai elektra kelis kartus brangesnė“, – sakė sąskaitas už elektrą Seimo komiteto posėdyje pateikęs Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius
Gydymo įstaigos elektrą perka biržos kaina, tad šio mėnesio perspektyvos nieko gero nežada – sąskaitos už rugsėjį bus dar didesnės.
„Pirmąją rugsėjo savaitę turėjome rekordiškai brangią elektrą, antra savaitė buvo truputį geresnė, o šią savaitę vėl turime elektros kainos augimą“, – skundėsi R.Jurkevičius.
Alternatyvių energijos šaltinių, pasak jo, ieškoma, bet procesai stovi. Parengtas projektas saulės elektrinėms ant visų Kauno klinikų stogų įrengti, bet jų įgyvendinti nepavyksta.
„Stovime ESO (Energijos skirstymo operatorius, aut.) eilėse dėl visokių sąlygų. Nėra kam paskambinti, kaip pasitarti, pasiklausti dėl vėjo elektrinių“, – skundėsi Kauno klinikų vadovas.
R.Jurkevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje žemėje galėtų būti įrengtos vėjo jėgainės, bet tam trūksta pagalbos.
Nežino, iš kur imti pinigų algoms
Šiemet ligoninės gali gauti trigubai didesnes sąskaitas už šildymą nei praėjusį sezoną, įspėjo Lietuvos ligonių asociacija vardu pasisakęs Dalis Vaiginas.
Brangsta ir degalai, vanduo, maistas.
„Įstaigos, teikiančios produktus arba maitinimo paslaugas, nutraukinėja sutartis ir įkainius didina kelis kartus“, – apie sunkią padėtį pasakojo D.Vaiginas.
Jis išreiškė viltį, kad kompensuota galėtų būti atgaline tvarka. Esą tam precedentas jau yra – ligoninės finansiškai remtos.
Ligoninių vadovams galvas sukti tenka ne tik dėl komunalinių paslaugų mokesčių, bet ir darbuotojų atlygio didinimo.
„Turime grėsmę dėl Trišalyje sutartyje numatytų darbo užmokesčio kėlimo įsipareigojimų. Rajono ligoninėse darbo užmokesčio fondas sudaro apie 80 proc. biudžeto. Tai ženklios sumos, kurių pakeisti negalime“, – sakė Lietuvos rajonų ligonių asociacijos atstovas, Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris.
Prasti ir reabilitacijos įstaigų popieriai. Palangos ir Abromiškių reabilitacinėms ligoninėms pacientų netrūksta, lovos užimtos, bet įstaigos dirba nuostolingai, nes įkainiai už paslaugas nepasiveja kainų kilimo, nurodė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda.
„Baisiausia dar priešakyje. Tuoj prasidės šildymo sezonas, kainos turbūt šaus per lubas. Matyt, bus rekordai, bet ne tie, kurių tikimės“, – įspėjo A.Salda.
VLK: įkainiai turi didėti tvariai
Sąskaitos už komunalinius mokesčius gydymo įstaigoms išaugo 50 proc., pacientų maitinimas pabrango 30 proc., nurodė SAM viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Tačiau ligoninių atstovai piktinosi, kad šie skaičiai jau nebeatitinka realybės.
Pažadų gydymo įstaigoms dėl didesnių įkainių už paslaugas kol kas niekas nedalija. Priešingai – VLK atstovai laikosi atsargiai.
„Kalbame apie bazinių kainų didinimą, kuris negrįžtamas, bus patvirtintas ir galios kitus metus. Sprendimas didinti lėšas turi būti tvarus, kad jį būtų galima užikrinti 2023 m. augančiomis biudžeto lėšomis“, – sakė VLK Biudžeto departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.
Ji taip pat akcentavo, kad biudžetas turi būti subalansuotas, o pinigų visiems vadovų norams neatsiras.
„Poreikiai viršija galimybes. Tai nėra nieko naujo. Todėl turi būti nustatyti prioritetai. Tarp poreikių – naujos, paslaugos, eilių mažinimas, bazinių kainų didinimas. 2022 m. sprendimai tui būti suderinti ir su kitų metų galimybėmis“, – pabrėžė S.Adamkevičiūtė.
Todėl VLK dėl padidintų bazinių kainų turėtų apsispręsti iki spalio vidurio, kai bus teikiamas kitų metų biudžeto projektas.
