Jo nuomone, vienintelė priemonė, galinti sukurti konkurenciją tarp didmeninių vaistų pirkėjų ir užtikrinti geriausias vaistų kainas Lietuvos gyventojams, yra lygiagretus vaistinių preparatų importas.
Projekto autoriaus nuomone, dabartinė teisinė sistema nesukuria pakankamos konkurencijos farmacijos rinkoje, dėl to nukenčia galutinis pirkėjas, kuris vaistinėse įsigyja vaistus su pertekliniu antkainiu.
L. Slušnio nuomone, priėmus įstatymo pataisas būtų skatinama ne tik rinkos dalyvių konkurencija ir skaidrumas, bet taip pat atsirastų naujų vaistinių preparatų importuotojų, kurie glaudžiau bendradarbiautų su vaistų gamintojais, siekiant palankesnių kainų.
„Viena iš pamatinių Europos Sąjungos ašių yra laisvas prekių judėjimas visoje ES, bet dėl lygiagretaus importo nebuvimo vaistinės neretai piktnaudžiauja esama padėtimi, deda didelius antkainius, turi „lentynos mokestį“. Todėl būtina didinti šio sektoriaus skaidrumą bei skatinti konkurenciją, kurios dėka vaistai atpigtų“, – dokumento aiškinamajame rašte sako įstatymo pataisų iniciatorius L. Slušnys.
Pasiūlytas projektas, kuris nesulaukė Seimo pritarimo, numato, kad „lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina negali būti didesnė negu šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina.
Neatitikus šio reikalavimo, lygiagretaus importo leidimo turėtojo deklaruota nekompensuojamojo vaistinio preparato kaina laikoma šio nekompensuojamojo vaistinio preparato (dėl kurio išduotas lygiagretaus importo leidimas) registruotojo deklaruota kaina“.
Šiuo metu Farmacijos įstatymo straipsnyje, reglamentuojančiame nekompensuojamųjų vaistinių preparatų kainodarą, yra numatyta, kad tokių vaistinių preparatų registruotojai ir lygiagretaus importo leidimo turėtojai deklaruoja šių preparatų Lietuvai taikomas kainas, o didmeninio platinimo licencijos turėtojas bei vaistinė ar vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonė, parduodami nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, negali taikyti didesnių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių negu nustatyti Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimu „Dėl Nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausių didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainių sąrašo patvirtinimo“.
Nors Farmacijos įstatymo pataisos nesulaukė pritarimo po pateikimo, jos nebuvo atmestos, bet yra grąžintos iniciatoriams tobulinti. Už pasiūlytą teisinį reguliavimą balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 47.
Opozicijos atstovai mano, kad projektas neskaidrus, todėl kėlė klausimą dėl antikorupcinio vertinimo.
