Krepšininkas Julius Jucikas stovėjo tarsi prie bedugnės krašto, kai dėl užsitęsusio COVID-19 jautėsi prastai, o ir jo karjera buvo pakibusi ant plauko.
Nors po to, kai persirgo pandeminiu koronavirusu, į aikštę jis bandė grįžti prabėgus vos dviem savaitėms, vėl paėmęs kamuolį jautėsi tarsi nesavas – žaisti visa jėga trukdė nemalonūs pojūčiai kojose.
Prireikė laiko, kol medikai galiausiai nustatė kojų dirginimo priežastį ir pritaikė gydymą, tad J.Jucikas buvo priverstas atsisveikinti su klubu, kuriam tada atstovavo, ir ieškoti naujo darbo.
Šilutiškis Romualdas (pavardė redakcijai žinoma) daugiau kaip metus ieškojo priežasčių, kodėl jo kojas vis veria deginantis skausmas – tarsi kas būtų paleidęs elektros srovę.
Valstybės tarnautojas negalėjo nei dirbti, nei normaliai ilsėtis, nes atsigulus į lovą skausmas tapdavo nepakeliamas.
„Apie tai Lietuvoje dar palyginti mažai kalbama, bet keistoka būklė po COVID-19 ligos gali trukti labai ilgai. Yra lietuvių, kurie vis dar nepasveiksta, nors nuo susirgimo pandeminiu koronavirusu praėjo jau daugiau kaip dveji metai“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neurologijos klinikos profesorius, gydytojas neurologas 50 metų Kęstutis Petrikonis.
Susirgo kone visa komanda
32 metų 204 cm ūgio puolėjo J.Juciko bėdos prasidėjo, kai pernai spalį į Utenos „Juventus“ krepšinio klubą įsisuko COVID-19. Tąsyk susirgo 11 „Juventus“ atstovų, iš kurių 9 buvo krepšininkai.
Infekcija neaplenkė ir J.Juciko. Krepšininkui pakilo temperatūra, laužė kaulus, svaigo galva. „Simptomai – lyg sirgčiau sunkesne gripo forma“, – pasakojo J.Jucikas.
Po kelių dienų puolėjas prarado uoslę, ėmė nebejausti skonio. Šie pojūčiai sugrįžo tik maždaug po dviejų mėnesių. Temperatūra laikėsi apie tris paras. O kai liovėsi karščiuoti, pagerėjo ir žaidėjo savijauta.
Prabėgus dviem savaitėms krepšininkas pabandė grįžti į aikštę. Vėl pradėjęs treniruotis suprato, kad negali to daryti visa jėga – kojas tarsi kas dirgino. Būdamas ramybės būsenos ar šiaip vaikščiodamas puolėjas to nejausdavo, bet vos pradėdavo rimčiau sportuoti, nemalonus kojų dirginimas vėl grįždavo.
Į aikštę – po keturių mėnesių
Aiškinantis, kas sukelia sportuoti trukdantį dirginimą, J.Jucikas buvo paguldytas į LSMU ligoninės Kauno klinikas. Ten krepšininkui per dvi savaites buvo atlikta daugybė tyrimų. Prabėgo mėnuo, kol buvo pateikti visų jų rezultatai. Diagnozė – uždegiminiai poinfekciniai nervų sistemos sutrikimai.
„Medikai aiškino, jog tai – užsitęsusio COVID-19 padariniai. Tokias pasekmes sukelti galėjo ir paprasčiausia sloga ar, pavyzdžiui, gripas. Kadangi sirgau koronavirusu, tad jis ir tapo kojų dirginimo priežastimi. Kai ta priežastis buvo rasta, gavau tinkamą gydymą, ir mano savijauta galiausiai ėmė gerėti“, – pasakojo J.Jucikas.
Visiškai pasveikti krepšininkui prireikė maždaug keturių mėnesių. Kol gydėsi, jis neteko sutarties su „Juventus“ klubu – šis nutarė nelaukti, kol puolėjas galės grįžti į aikštę. Bet greičiau, nei tikėtasi, atsigavęs J.Jucikas dar tą patį sezoną vėl pradėjo žaisti – tapo Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ nariu. Pastarąjį sezoną puolėjas atstovavo Klaipėdos „Neptūnui“.
Šį pavasarį J.Jucikas vėl buvo susirgęs COVID-19, tačiau šįkart tai buvo besimptomė ligos forma.
„Jei nebūtų atlikę testo, matyt, net nebūčiau sužinojęs, kad sergu“, – sakė žaidėjas.
Antrąsyk persirgus koronavirusu nemalonūs pojūčiai krepšininko kojose neatsinaujino.
Vaikščioti buvo kančia
Valstybės tarnautojas 63 metų šilutiškis Romualdas kankinosi gerokai ilgiau. Po to, kai susirgo COVID-19, prireikė metų ir dviejų mėnesių, kol vyras vėl pradėjo gyventi visavertį gyvenimą.
„Jau buvau visiškai praradęs viltį pasveikti. Vienu metu net atrodė, kad pats prašysiuosi pas šventą Petrą, nes jaučiausi išties prastai“, – atvirai kalbėjo Romualdas.
Viena pirmųjų pandeminio koronaviruso atmainų vyras susirgo 2020-ųjų spalį. Jis įtaria, kad virusą pasigavo darbe, nes vienu metu susirgo net keli bendradarbiai.
Romualdui pakilo temperatūra, peršėjo gerklę. Po kelių parų temperatūra nukrito, bet vyras vis tiek jautėsi silpnas, mieguistas, nuolat viduriavo. Bet uoslės ir skonio pojūčio sirgdamas jis neprarado.
Po mėnesio valstybės tarnautojas pabandė grįžti į darbą, bet vis tiek jautėsi itin nusilpęs ir negalėjo atlikti kasdienių darbų. „Į darbą ėjau labai sunkiomis kojomis – vaikščioti man buvo kančia“, – teigė šilutiškis.
Vienu metu jis net ėmė mąstyti, kad turi psichologinių problemų, nes tas kojų sunkumas ir viso kūno silpnumas atrodė nepakeliamas. O po Naujųjų metų, pasitikus 2021-uosius, prasidėjo kitos bėdos.
„Man ėmė deginti kojas – atrodė, kad per jas tarsi elektros srovė eina. Tampė ir rankų raumenis, bet vis dėlto gyventi trukdantys pojūčiai labiausiai jausdavosi kojose“, – pasakojo Romualdas.
Priežasties ieškojo ilgai
Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje šilutiškiui buvo atlikti tyrimai ir nustatytas neramių kojų sindromas, neatmetant polineuropatijos. Ilgiau nei pusmetį jis vartojo vaistus neramių kojų sindromui slopinti.
„Tie vaistai dabar man kelia šiurpą, nes vartojami sergant Parkinsono liga. Bet man aiškino, kad kitokių medikamentų nėra. Vis dėlto netgi geriant vaistus mano savijauta negerėjo – kojos degė lyg pragare. Dieną dar lengviau būdavo, nes vaikščiodavau, kojas krutindavau, o vakare atsigulu į lovą, ir kojos tiesiog vėl ima degti“, – sakė Romualdas.
Ieškodamas sprendimo valstybės tarnautojas galiausiai užsiregistravo konsultacijai pas LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoją neurologą K.Petrikonį. Patyręs medikas diagnozavo polineuropatiją ir paguldė pacientą į klinikas, kad rastų šios ligos pirminę priežastį.
Nors planavo klinikose praleisti vos savaitę, Romualdas iš ligoninės buvo išrašytas tik po mėnesio. Šilutiškiui atlikti daugybė tyrimų nedavė aiškaus atsakymo, kodėl vyras jaučiasi taip prastai. Jis nesirgo nei diabetu, nei Laimo, nei kokia nors onkologine liga, kurios galėtų būti polineuropatijos priežastimi.
Galiausiai, išsamiai išklausinėjęs pacientą apie ligos pradžią, K.Petrikonis padarė išvadą, kad polineuropatija – užsitęsusio COVID-19 padarinys.
„Tada pagaliau mane pradėjo tinkamai gydyti. Gavau hormonų terapiją, man atlikta plazmaferezė, paprastai tariant, kraujo valymas, atskiriant plazmą nuo raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių ir ją išvalant specialiais filtrais. Su išvalyta kraujo plazma iš kraujo pasišalina ir toksinai. Po kelių tokių seansų mano savijauta pagaliau pagerėjo“, – teigė Romualdas.
Jau vėl pradėjo svajoti
Iki tol, kol nustatyta diagnozė, kad polineuropatiją galėjo sukelti ilgasis COVID-19, prireikė metų. Tada šilutiškis jau buvo pradėtas tinkamai gydyti ir dar po poros mėnesių galiausiai pasijuto beveik sveikas.
„Kartkarčiais man dar turi būti atliekama plazmaferezė, nes nesu iki galo išgijęs. Tačiau jau vėl jaučiuosi žmogus. Viena medikė Klaipėdoje manęs klausė, ko aš čia dar noriu: esą vartoju vaistus ir turiu džiaugtis, kad dar nemiriau.
Bet nemiriau, o dabar jau ir dirbti, ir mąstyti, ir net svajoti galiu. O iki tol jaučiausi taip, lyg per mano kojas nuolat tekėtų elektros srovė.
Nuslopintas raminamųjų naktimis šiaip taip užmigdavau, bet ketvirtą valandą ryto jau keldavausi, nes vaistai nustodavo veikti.
Suprantu, kad polineuropatija – lėtinė liga, tačiau ją jau galima valdyti“, – kalbėjo Romualdas.
Svarbu laiku kreiptis
Anot LSMU Neurologijos klinikos profesoriaus K.Petrikonio, Lietuvoje pasitaiko vis daugiau pacientų, kuriems nustatomas ilgasis COVID-19 arba, kaip oficialiai teigia Pasaulio sveikatos organizacija, būklė persirgus COVID-19.
Šios infekcijos padariniai gali būti įvairūs: raumenų, sąnarių, galvos skausmai, sustingimas, užsitęsęs kosulys, dusulys, nuolatinis nuovargis, širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai, nuolatinis ar protarpinis silpnumas, greitas fizinis ar psichinis nuovargis, miego, mąstymo, žarnyno veiklos sutrikimai, odos pokyčiai.
Manoma, kad persirgus šia infekcija gali pasireikšti per 200 skirtingų simptomų, kurie skirstomi į 10 grupių. Kai kada simptomai būna tokie, kad prireikia specializuoto tyrimo ir sudėtingo gydymo.
„Didelė problema, kad šie simptomai dažnai nefiksuojami nuo pat jų atsiradimo pradžios, tad medikams sunku nustatyti priežastį, susiejant juos su šio pandeminio koronaviruso sukeltais padariniais. Lietuviai dažnai į medikus kreipiasi jau gerokai vėliau, kai prasta savijauta niekaip nesiliauja, o tada sunku atspėti, kas ją sukėlė. Juk pacientai serga ne tik COVID-19. Juolab kad, pavyzdžiui, COVID- 19 liga apskritai gali būti niekur nefiksuota.
Pasitaiko atvejų, kai žmogus net neįtaria ja sergantis, nors ilgasis COVID-19 gali pasireikšti ir besimptome forma sirgusiems pacientams. Todėl labai svarbu kreiptis į medikus laiku, kai tik atsiranda gyvenimą trikdantys negalavimai, kurie neretai būna daugybiniai ar sunkiai nupasakojami“, – kalbėjo K.Petrikonis.
Pagaliau rado paaiškinimą
LSMU Neurologijos klinikos profesoriaus teigimu, poinfekciniai simptomai nėra naujas reiškinys. Tokių simptomų atsiradimą paskatindavo ir gripas, Laimo liga ar kitos infekcinės ligos, bet iki šiol jie mažai tyrinėti. Pavyzdžiui, tokia liga kaip poinfekcinis mialginis encefalomielitas, dar vadinamas lėtiniu nuovargio sindromu, vis dar diagnozuojama itin retai.
Tačiau pandeminis koronavirusas išryškino šią poinfekcinių medicininių būklių diagnozavimo problemą.
„Ir anksčiau būdavo pacientų, kuriems po kurios nors infekcijos pasireikšdavo keisti simptomai, bet jie nebūdavo susiejami su infekcija.
Pacientas jausdavosi prastai, jis aplankydavo daugybę gydytojų, šie nieko nerasdavo ir galiausiai nusiųsdavo pas psichiatrą, kuris skirdavo pojūčius ar emocijas veikiančių vaistų, nes kai kada kitaip neįmanoma suvaldyti tų simptomų.
Dabar jau turime diagnostinių būdų ir pakankamai žinių poinfekcinėms būklėms nustatyti.
Didžiausi pasaulio medicinos centrai bando suklasifikuoti pokovidinio sindromo mechanizmus, kurie gali sukelti tuos iki šiol sunkiai paaiškinamus simptomus. Pagaliau atsiranda ir daugiau supratimo, kaip padėti tokiems pacientams išgyti ar sustabdyti ligos progresavimą“, – aiškino K.Petrikonis.
Profesorius teigė pastebėjęs, kad tada, kai pagaliau pavyksta patvirtinti ligą, labai pagerėja žmogaus psichologinė savijauta: iki tol sutrikęs, susirūpinęs, sunkiausias ligas sau įtarinėjantis pacientas staiga tampa ramus, motyvuotas, pasirengęs nugalėti savo problemas.
Ligonis pradeda elgtis racionaliai, priima sprendimus dėl poilsio režimo, fizinio aktyvumo, sveikesnės mitybos, ir tokio žmogaus savijauta iškart ima gerėti.
Organizmas tinginiauja
Vis dėlto medikas neslėpė, kad yra pacientų, kurių gydymas, net jei ir nustatyta jų negalavimų priežastis yra ilgasis COVID-19, užtrunka itin ilgai.
„Turiu pacientę, kuri koronavirusu užsikrėtė 2020-ųjų balandį, bet iki šiol nesijaučia visiškai sveika.
Jai sutriko miego, pažinimo, dėmesio ir koncentracijos funkcijos.
Ji jaučia nuovargį, galūnių tirpimą, įvairius skausmus ir yra visiškai nedarbinga. Kadangi moteris susirgo užsienyje darbo metu, svarstoma jai nustatyti profesinę ligą“, – sakė K.Petrikonis.
Tokie pacientai dažniausiai gydomi net specializuotuose reabilitacijos centruose, kuriuose jiems stengiamasi parinkti tinkamą gydymo programą.
„Prasidėjus pandemijai žmones labai sutrikdė ir nuotolinio darbo galimybė, kai dažnai nebėra privaloma eiti į darbą, o galima dirbti iš namų.
Anksčiau, susirgę infekcija, žmonės stengdavosi kuo greičiau pasveikti ir daug dalykų darydavo bandydami įveikti patys save, kad tik galėtų kuo greičiau grįžti į darbą.
O dabar, kai galima dirbti ir iš namų, organizmas įpranta tinginiauti, nes jam nereikia kaip įmanoma greičiau atsigauti.
Beje, atkaklumas ir užsispyrimas irgi duoda gerų rezultatų norint pasveikti“, – kalbėjo K.Petrikonis.
Simptomus jautė bent 12 savaičių
Jungtinėje Karalystėje neseniai atlikti tyrimai parodė, kad apie 2 milijonams žmonių – maždaug 3 proc. gyventojų – pasireiškė vadinamasis ilgasis COVID-19. Tai būklė, kai koronavirusinės infekcijos simptomai užsitęsia ilgą laiką.
Maždaug 1,4 mln. šių žmonių teigė, kad COVID-19 simptomus jautė praėjus mažiausiai 12 savaičių po to, kai jiems kartą buvo patvirtinta infekcija arba jie įtarė užsikrėtę koronavirusu.
826 tūkst. šių žmonių koronavirusu pirmąkart užsikrėtė mažiausiai prieš metus, o 376 tūkst. nurodė, kad pirmą kartą užsikrėtė mažiausiai prieš dvejus metus. Dažniausiai pasitaikantis simptomas yra nuovargis – jį jautė 55 proc. asmenų. 32 proc. pacientų pasireiškė dusulys, 23 proc. – kosulys, dar 23 proc. – raumenų skausmas.
Didžiausią patiriančiųjų ilgalaikius COVID-19 simptomus dalį sudarė 35–69 metų moterys. Be to, ilgalaikiai liekamieji COVID-19 simptomai dažniau pasireiškė asmenims, turintiems kitų veiklą ribojančių sveikatos problemų ar negalią.
PSO teigia, kad net 20-30 proc. persirgusiųjų COVID-19 jaučia ligos padarinius.
Tikėtina, kad naujesnės šio viruso atmainos paliks mažiau liekamųjų simptomų. Kol kas dar nežinoma, kas įvyks su tais, kurie persirgo ar persirgs kelis kartus.
