Kaip žinia, gautosios vakcinos buvo pritaikytos dar pirminei omikron atmainai, o Europoje jau ne vienas mėnuo cirkuliuoja kiti omikron subvariantai. „Šiuo metu dominuoja omikron potipiai BA.4 ir BA.5, kurių S baltymas yra identiškas. Pas mus turimos vakcinos yra dvivalentės – pritaikytos prieš originalią koronaviruso atmainą ir omikron BA.1“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė M.Strioga.
Tačiau tai nereiškia, kad paskui viruso evoliuciją nespėjantys skiepai neapsaugo nuo naujausių koronaviruso variantų. Imunologas užtikrino, kad turimos vakcinos efektyvios ir prieš naujausius COVID-19 variantus.
„Europos Sąjungoje turimos dvivalentės vakcinos sustiprinančios dozės – žmonėms, kuriems jų reikia – tikrai sukurs pakankamą prieš omikron BA.4 ir BA.5. Vargu, ar mums bereikia vaikytis kiekvienos poatmainės“, – pridūrė M.Strioga.
Skiepytis galės visi
Jis paaiškino, kad antrąją sustiprinačiąją COVID-19 vakcinos dozę gauti turėtų keletą gretutinių ligų turintys asmenys.
Asmenims, turintems lėtinių ligų, nesusijusių su nusilpusiu imunitetu, ketvirtą kartą skiepytis siūloma praėjus ne mažiau nei pusei metų nuo paskutinės vakcinacijos arba persirgimo.
„Jeigu tai yra 18 m. ir vyresni žmonės, kurie turi ligų, susijusių su nusilpusia imunine sistema, patiria imunosupresines būkles, tai po persirgimo jiems bus siūloma skiepytis praėjus ne mažiau pusei metų, po trečios dozės – ne mažiau kaip trims mėnesiams.
Žmonėms iki 60 m., kurie neturi gretutinių ligų, jeigu jie nori pasiskiepyti, bus suteikta tokia galimybė. Bet tai turės būti daroma praėjus nemažiau devyniems mėnesiams po persirgimo arba pusei ne mažiau pusei metų nuo trečios vakcinos dozės“, – paaiškino M.Strioga.
Pasak jo, prioritetinei revakcinacijos grupei priklausys 60 m. ir vyresni senjorai, turintys gretutinių ligų.
Rudenį daugės užsikrėtimų
Paklaustas, ar gyventojai rudenį ir žiemą turėtų ruoštis naujai COVID-19 bangai, imunologas patarė išlaikyti ramų požiūrį, bet į infekcijos riziką nespjauti.
„Žinoma, kad baimėje ir panikoje gyventi nereikia. Kažkokios bangos, susirgimų, simptominių atvejų padidėjimas bus – tai faktas. Bet ligoninių užimtumas ir mirtingumas priklausys nuo to, kiek tie 60 m. ir vyresni žmonės vakcinuosis“, – teigė M.Strioga.
Jis patikino, kad spaudimas pasiskiepyti nuo COVID-19 daromas nebus.
„Nebus privalomumo gaidelių, nei galimybių pasų. Pandemija turime jau pustrečių metų. Rizikas įvertinti turi kiekvienas pats ir prisiimti atsakomybę už savo sveikatą“, – patikino onkoimunologas.
M.Strioga pabrėžė, kad rudeninė COVID-19 banga neturėtų sukelti rimtų keblumų sveikatos apsaugos sistemai.
Vakcinų kiekis – pagal poreikį
51 tūkst. adaptuotų COVID-19 vakcinų Lietuvą jau pasiekė. Numatoma, kad dar 60 tūkst. bus pristatyta vėliau.
M.Striogos teigimu, šiame pandemijos etape tiek vakcinų turėtų pakakti. „Buvo atlikti paskaičiavimai, ekspertų taryboje irgi svarstyta, kiek yra persirgusių žmonių, gavusių trečią dozę [...] tai šitie pristatomų vakcinų kiekiai yra paskaičiuoti realiam poreikiui, nebus perkamas milijoninis perteklius, kurį vėliau reikėtų utilizuoti“, – užtikrino onkoimunologas.
Lrytas.lt primena, kad skiepijimą adaptuotomis vakcinomis Lietuvoje ketinama pradėti kitą savaitę, jos bus naudojamos tik revakcinacijai.
„Adaptuotų vakcinų laukėme. Jos gali išplėsti apsaugą prieš skirtingas atmainas. Todėl tikimasi, kad jos padėtis išlaikyti optimalią apsaugą nuo COVID-19 ligos, ypač virusui evoliucionuojant“, – antradienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
