– Nuo 2001-ųjų iki 2016 metų buvote Rokiškio ligoninės direktorius. Po to ketverius metus buvote Seimo nariu, po to vadovavote Kupiškio ligoninei, o Rokiškio rajono ligoninės direktoriaus pareigas užėmėte šių metų balandį. Su kokiomis nuotaikomis grįžote ir kokius darbus per pirmąsias 100 dienų padarėte?
– Kadangi Rokiškio rajono ligoninėje dirbau daug metų su gana nedidele pertrauka, todėl praktiškai niekas per daug nebuvo pasikeitę ir sugrįžęs jaučiuosi gerai. Kai atėjau, viskas buvo stabilu, skyriai dirbo įprastu ritmu, kolektyvas ne per daug pasikeitęs.
Ką padariau pirmiausia, tai susitikau su visų 12 skyrių kolektyvais. Kalbėjomės apie darbuotojų skaičių, paslaugų kokybę, darbo organizavimą. Su visais pasišnekėjome ir jau turime viziją, kaip dirbsime toliau. Mėgstu, kad žmonės dirbtų komandoje, atliktų savo pareigas, todėl man norisi aiškių procesų ir kad visiems būtų aišku, kas ir už ką konkrečiai atsakingas.
– Ar numatote kokių nors pokyčių ligoninės valdyme, struktūroje, darbo organizavime?
– Didelių permainų nebus, bet laukia pokyčiai. Mūsų ligoninėje yra Vidaus ligų ir Nervų ligų skyriai. Darbo organizavimo prasme su kolegomis kalbėjau, kad būtų prasminga daryti vieną terapijos profilio skyrių. Vidaus ligų skyriuje net 40 proc. sudaro kardiologiniai ligoniai, dar po 20 proc. – pacientai, kuriems diagnozuotos plaučių ir virškinamojo trakto ligos, o likusią dalį sudaro kitomis vidaus ligomis sergantys asmenys.
Tuo tarpu atskirame Nervų ligų skyriuje yra tik 20 proc. ligonių, todėl manau, kad šį skyrių reikėtų reorganizuoti, į vieną apjungiant abu – Vidaus ir Nervų ligų skyrius. Tai padėtų išspręsti lovų užimtumo, etatų, darbo organizavimo ir darbo krūvio problemas.
Šį ligoninės struktūros keitimą pateiksime Rokiškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyks rugsėjo pabaigoje. Žinoma, tokiam sprendimui turės pritarti rajono tarybos nariai.
Kitas dalykas – etatų klausimas, kurį, mano nuomone, būtina spręsti. Pas mus yra 12 skyrių vedėjų, kurių pareigybės priskiriamos prie ligoninės administracijos etatų. Todėl, žiūrint iš šalies, mūsų ligoninėje yra net 18 administracijos darbuotojų. Tai savotiškai iškreipia statistiką, nes skyrių vedėjai didžiąją laiko dalį dirba gydytojais ir turi tik nedidelį administracinio darbo krūvį.
Pateiksiu realų pavyzdį, kai dėl to kyla problemų. COVID-19 pandemijos metu mūsų skyrių vedėjams, kurie gydė šia liga sergančius pacientus, norint gauti priedus už sudėtingą darbą, reikėjo įrodinėti, jog tą darė, o nebuvo vien tik administraciniais skyrių vadovais.
Dėl tokių kuriozų reikėjo rašyti aiškinamuosius raštus įvairioms institucijoms. Kaip tokios problemos sprendimo būdą, matau, kad patvirtintą pareigybių sąrašą, kuriame nurodyta „skyriaus vedėjas“, reikėtų keisti, šią pareigybę pervardinant į „skyriaus vedėjas-gydytojas“.
– Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planus Rokiškio rajono ligoninė turėtų virsti dalies Šiaurės Lietuvos regiono anesteziologijos-reanimacijos centru?
– Tiesa, yra tokių planų, kad mūsų ligoninėje numatyta anesteziologijos-reanimacijos skyriaus plėtra, todėl šio skyriaus apimtys turėtų augti bent tris – keturis kartus.
Didėtų lovų ir darbuotojų skaičius, nes Rokiškio rajono ligoninėje būtų teikiamos anesteziologijos-reanimacijos paslaugos ne tik mūsų, bet ir kaimyninių Biržų, Kupiškio, Zarasų rajonų pacientams. Tokiu sprendimu norima, kad skubi pagalba kuo greičiau pasiektų dalies Šiaurės Lietuvos regiono gyventojus, sutrumpinant skubios pagalbos teikimo laiką ir nuimant apkrovą nuo Respublikinės Panevėžio ligoninės.
– Ar tiesa, kad gydytojus ruošiantiems Lietuvos universitetams pateikėte dokumentus dėl rezidentūros bazės steigimo Rokiškio ligoninėje?
– Šiemet iki rugsėjo 1 dienos šalies gydymo įstaigos turėjo pateikti dokumentus dėl rezidentūros bazės statuso gavimo. Mes jau išreiškėme pageidavimą tapti rezidentūros baze Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno sveikatos mokslų universiteto rezidentams.
Tai reiškia, kad pas mus galėtų dirbti ir mokytis rezidentai traumatologai-ortopedai, gydytojai chirurgai, vidaus ligų gydytojai, anesteziologai-reanimatologai, radiologai, nes turime tinkamą bazę ir būtiniausią įrangą.
– Ar šiuo metu Rokiškio ligoninei trūksta gydytojų ir slaugytojų?
– Kol kas turime pakankamai gydytojų, tačiau, žiūrint į perspektyvą, ypač dėl vyresnio amžiaus medikų, reikia ieškoti pamainos, kas pakeis išeinančius į pensiją. Ties tuo intensyviai dirbame.
Džiaugiuosi, kad Rokiškio rajono taryba turėtų tvirtinti naują gydytojų-rezidentų pritraukimo metodiką, kai tik bus paruošta tvarka. Siūliau, kad į Rokiškio rajoną pritraukiamų medikų sąrašą būtų įrašyti ir radiologijos technologai, biotechnologai, slaugytojos, nes ateityje bus jaučiamas ir šių specialistų trūkumas.
Jau kalbėjausi su dviem būsimomis slaugytojomis, kurias, kai baigs mokslus, pakviečiau dirbti pas mus. Taip pat esame sudarę sutartis su rezidentu radiologu ir abdominaliniu chirurgu. Šiuo metu jiems apmokame rezidentūros studijas. Tikimės, kad ateityje jų nepervilios kitos gydymo įstaigos.
Kalbant apie gydytojų pritraukimą, šioje vietoje įsipareigojimus turės prisiimti trys šalys: SAM, savivaldybė ir gydymo įstaiga.
– Kokia situacija yra su gydytojais iš Ukrainos ir Baltarusijos?
– Su gydytojais iš Baltarusijos yra problema, nes jie – ne Europos Sąjungos piliečiai, todėl turi atlikti penkerius metus trunkančias papildomas rezidentūros studijas, o tai apsunkina jų įsitvirtinimą Lietuvoje. Lengviausiai šios šalies gydytojai gali gauti echoskopuotojo ar endoskopuotojo licenciją, nes užtenka pasimokyti pusmetį. Jau dešimtmetį echoskopuotoju pas mus dirba gydytojas iš Baltarusijos.
Taip pat kalbėjau su viena gydytoja iš Ukrainos, kuri norėtų dirbti pas mus, tačiau ukrainiečiai medikai Lietuvoje gali įsidarbinti tik vienoje darbovietėje. Kadangi ji jau dirba Vilniuje, todėl pas mus įsidarbinti nebegali, nors norėtų ir faktiškai galėtų, tačiau mūsų įstatymai to neleidžia.
– Kokių turite svajonių, kalbant apie paslaugas, tyrimus, įrangą?
– Ligoninėje atliekami praktiškai visi moderniausi tyrimai, išskyrus retus atvejus, kai medžiagą tyrimams siunčiame į didžiąsias šalies laboratorijas. Tačiau turime svajonę Reabilitacijos skyriuje rokiškėnams atidaryti druskos kambarį.
– Ar nesinorėtų pagerinti įstaigos pastato ar vidaus patalpų būklės?
– Žinoma, čia yra ką veikti. Manau, kad tikrai reikia rekonstruoti ligoninės fasadą, nes renovacija atlikta prieš 15 metų, todėl reikėtų perdažyti ir patvarkyti pastato išorę. Čia jau prašysime mūsų savivaldybės paramos, nes patys to tikrai neįstengsime padaryti.
Po truputį savo lėšomis remontuojame Vidaus ligų skyriaus palatas, nes čia šiuo metu labiausiai reikia vidaus remonto. Norėtųsi pagerinti ir senųjų administracijos patalpų būklę, bet tam vėl reikia papildomo finansavimo. Darbų yra apsčiai, todėl bandysime ieškoti išeičių.
– Šią vasarą Rokiškio rajono įmonėms ir įstaigoms smogė elektros kainų šuolis. Kaip ženkliai išaugę mokesčiai atsiliepė Rokiškio rajono ligoninei?
– Mūsų ligoninė – ne išimtis, nes vien už elektrą liepos mėnesį mokesčiai padidėjo penkis kartus. Jeigu už birželį gavome sąskaitą, siekiančią 2,5 tūkst. Eur, tai už liepą – jau 13 tūkst. Eur. Susimokėjome iš savo lėšų, tačiau bėda ta, kad dėl to nukenčia kiti svarbūs dalykai.
Jau sutarta, kad gydymo įstaigų vadovus ir gydytojus vienijančios sąjungos kreipsis į SAM dėl mokesčių kompensavimo, nes artėja šildymo sezonas, o mokesčių už elektrą, šildymą, vandenį kainos tikrai nemažės. Šioje vietoje tikimės sulaukti paramos iš valstybės, nes vienos gydymo įstaigos tokios finansinės naštos nepakels.
Vis tik žiūrint į ateitį, šviesos ir vilties matau daugiau, nei vien pesimizmo. Gavome išbandymą gyventi visapusiškai sunkiu pasauliui laiku, tiesiog turime išlaikyti šį egzaminą. Todėl, manau, kad viskas bus gerai.
VšĮ Rokiškio ligoninės informacija
