Kone pusantrų metų, arba 550 dienų. Tiek laiko krepšys su ligoninėje būtinais daiktais alytiškio Mindaugo kambaryje prastovėjo nepaliestas. Tiek laiko šis vyras laukė inkstų transplantacijos. Ir tiek pat laiko jo gyvybę saugojo kraujo valymo procedūros – hemodializė.
„Atėjo laikas, kai mano inkstai nustojo valyti kraują. Praradau jėgas. Kad ir ką valgiau, buvo neskanu – visur jausdavau acetono kvapą. Atrodydavo, kad jis mane graužia iš vidaus – plaučius, gerklę.
Ištikus inkstų nepakankamumo priepuoliui atsidūriau Kauno klinikose. Ten medikai ir nustatė, kad abu inkstai dirba vos 0,5 proc., tiksliau – nebedirba. Taip priartėjo laikas hemodializėms. Žinojau ir tai, kad jos nesitęs amžinai. Vadinasi, man liko vienintelis būdas išlikti – persodinti vieną iš inkstų“, – taip „Lietuvos rytui“ apie savo ligą yra pasakojęs Mindaugas.
Hemodializės gelbėja gyvybę, bet jos nėra lengvos procedūros. Pasak Mindaugo, dializių klinikoje jis matė visokių pacientų: ir tokių, kurie nebeturėjo jėgų vaikščioti ir kuriuos slaugės į procedūrą atveždavo vežimėliuose.
„Pirmaisiais metais dializės man nebuvo labai sunkios, pakakdavo poros valandų kraujui išvalyti. Tačiau ilgainiui sveikata prastėjo, kas antrą dieną prijungtam prie dializės aparato tekdavo išgulėti keturias valandas. Visko būdavo: ir alpdavau, nes smarkiai nukrisdavo kraujospūdis, ir pykindavo, ir skausmas surakindavo visą kūną“, – pasakojo Mindaugas.
Šis vyras kone dvejus metus jau gyvena su persodintu inkstu, tačiau būtent hemodializės procedūros ir padėjo sulaukti šios operacijos.
Pacientams – sunkūs metai
Inkstų uždegimas, cukrinio diabeto sukelta diabetinė nefropatija, paveldėta inkstų policistozė – tai pagrindinės priežastys, vedančios link inkstų nepakankamumo, o kartu ir dializių bei inkstų transplantacijos.
Tačiau šie metai Vidurio Lietuvoje, Kėdainių regione, gyvenantiems ir lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems žmonėms buvo sunkūs. Pernai gruodį, prasidėjus ginčams teismuose dėl hemodializei skirtų patalpų nuomos iš miesto ligoninės, Kėdainiuose šių paslaugų nebeliko.
Pacientai į šias procedūras kone devynis mėnesius buvo vežiojami į Jonavos ir Kauno medicinos įstaigas – tol, kol rugpjūtį Kėdainiuose duris atvėrė švedų kapitalo įmonės „Diaverum“ nauja hemodializės klinika. Tad šiuo metu kvalifikuotos medicinos paslaugos teikiamos moderniai įrengtose vienaaukščio namo patalpose Josvainių g. 36 – beveik pačiame miesto centre.
Pasak klinikų tinklo „Diaverum“ Lietuvoje direktoriaus Dariaus Praninsko, hemodializė ir kitos būtinos paslaugos inkstų nepakankamumu sergantiems kėdainiškiams ir regiono gyventojams vėl gali būti teikiamos arčiau namų.
„Nuo šiol tai daroma be biurokratinių trikdžių, nes naujoji klinika yra jau ne miesto ligoninės patalpose, bet privačiame pastate, o pacientams paslaugos, kaip ir anksčiau, yra kompensuojamos – už jas nereikia mokėti“, – sakė D.Praninskas.
Baigėsi varginančios kelionės
Kodėl svarbu, kad lėtinėmis inkstų ligomis sergantiems žmonėms hemodializės procedūros būtų atliekamos kuo arčiau namų? Pasak asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Aušros Degutytės, pirmiausia todėl, kad kelionės labai išvargina ir taip ligos kankinamus žmones.
Jie jaučia nuolatinį silpnumą, turi kęsti troškulį, nes inkstai nedirba – nevalo kraujo ir nepašalina skysčių iš organizmo. Jiems privalu paisyti griežtos dietos, pavyzdžiui, dėl galimo kalio pertekliaus jiems negalima valgyti nei vaisių, nei daržovių. Tai nuolatinė kontrolė, verčianti ligonius gyventi nuolatinėje kančioje, jie be hemodializės apskritai neišgyventų.
„Yra daug vienišų ligonių, kurie neturi artimųjų – neturi, kas juos nuvežtų į klinikas hemodializės procedūroms atlikti. Juos surenka arba socialinis taksi, arba savivaldybių skirtas transportas. Būna, kad šie automobiliai iš namų turi paimti kelis ligonius, ir kol juos surenka, praeina daug laiko.
Pacientams valandą ar dvi išsėdėti automobilyje yra gana didelis išbandymas. O kadangi Kėdainiuose apskritai nuo metų pradžios iki šiol nebuvo teikiamos hemodializės paslaugos, tie žmonės iš šio miesto ir aplinkinių vietovių buvo vežiojami į Jonavą arba Kauną. Ir dar žiemą, per šalčius bei karantiną, kai rizika užsikrėsti COVID-19 buvo didelė“, – priminė A.Degutytė.
Galima tik numanyti, kokios sunkios būdavo kelionės žmonėms, kurie blogai jaučiasi, kuriems nuolat silpna, ir tiems, kurie apskritai nebegalėdavo sėdėti. Liga juos paguldydavo ant patalo, bet nutrauktos hemodializės procedūros juk būtų reiškę mirčiai atvertas duris.
Jos atliekamos kas antrą dieną, trunka ilgai, net keturias valandas, tad realiai tie 37 žmonės gyveno nuolatiniame kelyje.
Kitokios ir darbo sąlygos
Rugpjūčio pabaigoje Kėdainiuose duris atvėrusioje „Diaverum“ klinikoje pasitelkus naujausias technologijas įrengtos aštuonios modernios hemodializės procedūrų vietos. Jų atlikti į kliniką pastaruoju metu atvyksta visi minėti 37 ligoniai.
Pasak „Diaverum“ klinikų medicinos direktorės, gydytojos nefrologės Jurgitos Uogintaitės, naujosios technologijos medikams atrišo rankas. Jiems nebereikia gaišti laiko ir, naudojantis asmeniniais kompiuteriais, suvesti duomenų į vidinę elektroninę sistemą – nurodyti kiekvieno paciento būklę, vartojamus vaistus, laboratorinių tyrimų duomenis ir kitus.
„Modernizuojant klinikas buvo parinktos naujausios technologijos, tad ir Kėdainiuose esančiame tinklo padalinyje dabar kiekvienas dializės aparatas yra susietas su vidine „Diaverum“ procedūrų valdymo sistema. Slaugytojos, naudodamosi prie aparatų sumontuotais planšetiniais kompiuteriais, ten pat, būdamos prie ligonio, suveda į sistemą būtinus duomenis ir, turėdamos daugiau laiko, gali jį skirti pačiam pacientui – pašnekinti, išklausyti, aptarti jam kylančius klausimus“, – apie naujoves pasakojo J.Uogintaitė.
Procedūrų valdymo sistema yra valdoma ypač paprastai. Liečiant ekraną ir pasirenkant tam tikras nuorodas į ją sukeliami ne tik minėti duomenys, bet ir peržiūrimi gydytojų paskyrimai. Ten pat, naudodamosi specialiais ruošiniais, slaugytojos užfiksuoja ligonių skundus. Dažniausiai jie yra tipiniai, pavyzdžiui, kojų tinimas, silpnumas, dusulys ir kiti.
Be to, sistema automatiškai fiksuoja dializuojamo ligonio kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kraujo tėkmės greitį, filtruojamo skysčio kiekį ir daugybę kitų parametrų. Visi jie patenka į pagrindinę duomenų bazę.
„Tai palengvino ir gydytojų nefrologų darbą. Jie kaskart prieš dializės procedūrą peržiūri minėtus duomenis, juos analizuoja, vertina ir koreguoja gydymą ar dializės paskyrimus.
Svarbu ir tai, kad sistemoje slaugytojos nurodo suformuotos kraujagyslių jungties – vadinamosios arterioveninės fistulės arba nuolatinio kateterio pokyčius.
Jeigu atsiranda paraudimų, patinimų ar kitokių patologinių pokyčių, tai nurodoma sistemoje, o ligonius vizituojantis gydytojas visa tai įvertina ir priima sprendimą dėl gydymo ar siuntimo į angiochirurgo konsultaciją“, – paaiškino J.Uogintaitė.
Ji užsiminė ir apie dar vieną pokytį – visose „Diaverum“ tinklo klinikose įdiegtą modernią paciento sveikatos rodiklių stebėsenos sistemą, į kurią patenka hemodializės ir laboratorijoje atliktų kraujo tyrimų duomenys.
Tad gydytojai turi galimybę individualiai įvertinti kiekvieno paciento rodiklių pokyčius, pavyzdžiui, anemijos, kalcio ir fosforo apykaitos, mitybos būklės rodiklius, hemodializės trukmę bei efektyvumą, duomenis apie vakcinaciją nuo infekcinių ligų, taip pat ir paciento paruošimo inkstų transplantacijai statusą.
Dėmesys ir diagnostikai
Natūralu, kad visos šios naujovės iš pradžių sukėlė baimę klinikose dirbantiems medikams, – slaugytojoms, ypač vyresnio amžiaus, atrodė, kad jos nesugebės naudotis planšetiniais kompiuteriais. Tačiau visos jos netruko perprasti, kaip sistema veikia, ir dabar džiaugiasi, kad nebereikia gaišti laiko ir asmeniniuose kompiuteriuose ranka pildyti pacientų ligos istorijų.
„Svarbu ir tai, kad sistema fiksuoja tikslią procedūros pradžią ir pabaigą. Dializės efektyvumas tuo didesnis, kuo ilgesnė procedūros trukmė, kartu geresnis pacientų išgyvenamumas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad minimalus jos standartas – keturios valandos tris kartus per savaitę“, – sakė J.Uogintaitė.
Lietuvoje esančiose „Diaverum“ klinikose hemodializė šiuo metu atliekama beveik keturiems šimtams pacientų. Jos poreikis sumažėtų, jeigu lėtinės inkstų ligos, kurioms progresuojant prireikia tokios pagalbos, būtų diagnozuojamos kuo ankstyvesnių stadijų.
Anot pašnekovės, labai svarbu, kad šeimos gydytojai, įtarę inkstų ligas, pacientus kuo skubiau siųstų į specialistų – gydytojų nefrologų – konsultaciją.
Tokie ligoniai konsultuojami visose „Diaverum“ klinikose. Laiku diagnozavus lėtines inkstų ligas tam tikrais atvejais jų progresavimą įmanoma sulėtinti – svarbu išsiaiškinti, kokie rizikos veiksniai daro įtaką, juos koreguoti, parinkti tinkamą pagrindinės ligos, sudariusios sąlygas lėtinei inkstų ligai atsirasti, gydymą. O tai reiškia, kad dializės procedūrų gal nė nereikės.
Per procedūras – mankšta
Dar vien naujovė, kuriai skirta vietos naujosiose „Diaverum“ klinikose Kėdainiuose, – kineziterapija, arba gydomoji mankšta.
„Prieš ketverius metus tokį projektą pradėjome vienoje savo klinikų Kaune, o dabar jį perkėlėme ir į Kėdainius. Patirtis liudija, kad specialūs pratimai pacientams ypač naudingi.
Kineziterapeutas individualiai parenka mankštos pratimus ir nurodo, kuriuo dializės metu ji turi būti atliekama, dažniausiai tai daroma procedūrai įpusėjus“, – užsiminė J.Uogintaitė.
