Lietuvoje medicinos studijų kokybe, atrodo, skųstis negalima. Sveikatos mokslus kasmet renkasi geriausi šalies abiturientai, o lietuvius gydytojus Vakarų Europoje graibstyte graibsto. Tačiau Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. rezidentų praktinių įgūdžių įgijimą vertina 1–5 balais (iš 10).
Paaiškėjo, jog tik 3,28 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir 1,21 proc. Vilniaus universiteto (VU) gydytojų rezidentų atlieka rezidentūros ciklus ne Vilniuje ir ne Kaune.
Patys rezidentai pastebi, jog dėl tokios medikų „sangrūdos“ didžiuosiuose centruose jiems pristinga praktikos, nes dažniau jiems paliekamas popierių užpildymas, nei darbas su gyvais žmonėmis.
„Rezidentams lieka per mažai pacientų, per mažai chirurginių ir diagnostinių procedūrų, deginamas laikas“, – lrytas.lt sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas.
Tačiau jau greitai rezidentai turėtų pasklisti po Lietuvą. Nuo kitų metų sausio įsigaliosiantis Vyriausybės nutarimas numato, kad palaipsniui jaunieji gydytojai vis daugiau laiko praleistų ne universitetinėse ligoninėse – nuo 2027 m. ne mažiau nei 30 proc. rezidentūros studijų trukmės.
Vietoj darbo operacinėje – popierių šūsnis
Pasak K.Kilčausko, rezidentus išlaikyti siekia universitetinės ligoninės, nors ne visada gali juos efektyviai panaudoti. Be to spaudimą likti jaučia ir patys rezidentai, norintys įtikti klinikų vadovams.
„Kartais lengviau išvažiuoti į užsienį rotacijai, nei į rajoninę ligoninę. Išvažiavimą iš universitetinės ligoninės parašu palaiminti turi tiesioginis klinikos vadovas, kuris suinteresuotas, kad pas jį užtektų darbuotojų, jie būtų lojalūs, likę trečio lygmens ligoninėje įrodytų savo vertę.
Yra labai daug povandeninių srovių, kurios verčia gydytojus rezidentus pildyti dokumentus, pasilikti po darbo, tyrimus vertinti, pildyti „excel“ lenteles, o ne kaupti įgūdžius“, – tikino JGA valdybos pirmininkas.
Jaunųjų gydytojų atstovo teigimu, universitetinės ligoninės vadovaujasi principu „telpa visi“. Juk per daug darbščių rankų nebus. Tačiau toks modelis ne visada palankus jauniems medikams.
„Gydytojas rezidentas stoja į universitetą, kuris yra susisaistęs su universitetine ligonine, kurioje reikia užtikrinti paslaugų teikimą. Trečio lygmens ligoninėse jų poreikis auga, tad visos skylės užkaišiojamos gydytojais rezidentais.
Bet krūvis nėra paskirstomas taip, kad visi įgytų pakankamai įgūdžių. Rezidentams nukraunamas popierių tvarkymas, epikrizių rašymas. Jie sėdi prie kompiuterio, vietoj to, kad eitų operuoti ir ruoštųsi savarankiškam darbui“, – paaiškino K.Kilčauskas.
Jis pastebėjo, kad rezidentūros studijos iš šalies visiškai nekontroliuojamos. Švietimo, sporto ir mokslo ministerija tik pernai paruošė planą, kaip galėtų būti vertinamos rezidentūros studijos.
„Jos (studijos, red.) niekada iki šiol nebuvo vertintos. Mes prašome, kad būtų įtrauktas ir rezidentūros bazių vertinimas. Dabar nėra jokio grįžtamojo ryšio“, – skundėsi JGA valdybos pirmininkas.
Į rajonus nori ne visi rezidentai
Tiesa, K.Kilčauskas pripažino, kad toli gražu ne visi jaunieji medikai ir patys veržiasi į rajonus. Tam yra ir objektyvios aplinkybės.
„Reikia suprasti, kad kalbame apie suaugusius žmones nuo 25–30 m., ir net vyresnius, kurie jau yra sukūrę šeimas, augina vaikus, turi finansinių įsipareigojimų.
Kaip tu pasakysi, kad jis dabar mėnesiui turi išvažiuoti, pavyzdžiui, į Šiaulius. Šitą judumo problemą galima spręsti socialinėmis garantijomis, bet tai nėra universiteto problema.
Ministerija pakeičia įstatymą, universitetai perrašys programas, bet kas pasirūpins rezidentų socialinėmis garantijomis lieka klaustukas“, – susirūpinimą dėl jaunų medikų ateities išreiškė K.Kilčauskas.
Jis teigė, kad jauno gydytojo rankose turėtų likti pasirinkimo laisvė ir siūlė, jog pirmumą rinkdamiesi rezidentūros bazą turėtų geresnius rezultatus demonstruojantys rezidentai.
Gautų vertingos patirties?
Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas mano, kad rezidentai ir rajonų ligoninėse galėtų įgyti itin vertingų įgūdžių.
„Dabar universitetai turi peržiūrėti savo programas ir išdėlioti ciklus taip, kad rezidentui būtų patogu išvažiuoti.
Pavyzdžiui, Joniškio ligoninė galėtų būti puiki rezidentūros bazė rajono-kaimo skubiai medicinai. Gydytojas pajustų, ką reiškia budėti vienam, pamatytų, kokie pacientai ateina. Kritinės būklės pacientų turi gal kelis per mėnesį, bet tu jiems turi būti itin gerai pasiruošęs“, – lrytas.lt sakė M.Gedminas.
Jo teigimu, rajono ligoninė gydytoją rezidentą šiuo metu gali priimti tik vienam ciklui – mėnesiui. M.Gedminas įsitikinęs – daug tikslingiau būtų, jei jaunasis medikas atvyktų, pavyzdžiui, pusmečiui.
Joniškio ligoninės direktorius pripažino, kad naivu būtų tikėtis gydytojų rezidentų antplūdžio mažose gydymo įstaigose, tačiau jie tikrai galėtų dažniau išvykti į Panevėžio arba Šiaulių respublikines ligonines.
Pasak M.Gedmino, gydytojų rezidentų judumas iš esmės priklauso nuo universitetinių gydymo įstaigų.
„Mokymo programas pritaikyti tikrai įmanoma, bet kiek yra noro tą padaryti? Rezidentas – nemokama darbo jėga. O kam ją atiduoti, jei gali išlaikyti?“, – retoriškai klausė Joniškio ligoninės direktorius.
Universitetai: išvykti niekas nekliudo
Komentarus lrytas.lt pateikę VU medicinos fakulteto (MF) ir LSMU atstovai pabrėžė po visą Lietuvą išsibarščiusių rezidentūros bazių gausą ir tai, kad rezidentai jas pasirinkti gali laisva valia.
„Visi rezidentai turi galimybę rinktis rezidentūros studijas ne universitetinėse ligoninėse, nes jos yra akredituotos tam tikriems mokymosi ciklams.
Pavyzdžiui, akušerijos ciklą gali rinktis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, praktinius šeimos gydytojo įgūdžius tobulinti VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre. Ir taip, priklausomai nuo specializacijos, susidėlioti visos rezidentūros planą.
Jokių trikdžių pasirinkimui nėra, netgi atvirkščiai, skatiname rezidentus išbandyti visas galimybes“, – teigė VU MF dekanas Algirdas Utkus.
Jis taip pat patikino, kad dėl Vyriausybės nutarimo jokių studijų programos pakeitimų nereikės, rezidentai galės rinktis, kokioje gydymo įstaigoje, kokį ciklą atlikti.
„Pavyzdžiui, jau dabar žinome, kad per 2022–2023 mokslo metus į kitas mokymo bazes (ne Vilniaus) planuoja išvykti 151 rezidentas: į Klaipėdą – 90 rezidentų, Šiaulius – 8 rezidentai, Panevėžį – 4 rezidentai, Druskininkus – 6 rezidentai; į mažesnių miestų sveikatos priežiūros įstaigas – 43 rezidentai“, – komentare nurodė A.Utkus.
Rezidentų, besirenkančių atlikti rezidentūros ciklus už Vilniaus miesto ribų, skaičius kasmet išlieka panašus, teigia VU atstovai. Planuojama, kad VU Medicinos fakultete naujus mokslo metus pradės iš viso 830 rezidentų, 199 jų įstoję naujai.
Mano, kad pakaks ilgesnių studijų
LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. Juozas Kupčinskas pabrėžė, kad kai kuriose rezidentūros studijų programose (pvz. šeimos medicinos), kur kompetencijas galima įgyti ir mažesniuose nespecializuotuose centruose, rezidentai jau ir dabar nemažą dalį studijų atlikdavo ne universiteto ligoninėje.
„Specializuotos rezidentūros programose tokia rotacija yra sudėtingesnė dėl visiems puikiai suprantamų priežasčių. Manau, kad rezidentūros studijų programų vykdymui už universiteto ligoninės ribų kils tam tikrų iššūkių, bet ilgainiui šis procesas išsigrynins.
Universitetams daugiausia klausimų kelia studijų kokybės užtikrinimo klausimai išorinėse bazėse, nes formalių teisinių saitų su išorinėse bazėse dirbančiais gydytojais universitetas neturi. Taip pat atsiradus privalomai rezidentų rotacijai atsiras didelė papildoma administracinė našta universitetams, o tam turėtų būti skiriamas papildomas finansavimas.
Privaloma rezidentų rotacija yra susijusi ir su visa eile socialinių, ekonominių klausimų, kurie turi būti išspręsti“, – pastebėjo J.Kupčinskas.
Paklaustas apie tai, kodėl daugelis rezidentų praktinių įgūdžių įgijimą vertina prastai, jis tai siejo su trumpesne rezidentūros studijų programos trukme.
Iki šiol rezidentūros Lietuvoje trukdavo nuo trejų iki septynerių metų, tačiau Vyriausybė nusprendė nuo 2023 m. sausio prailginti rezidentūros studijų trukmę – jos tęsis nuo ketverių iki septynerių metų ir tuo bus panašesnės į studijas Vakarų Europoje.
„Džiaugiamės, kad Vyriausybė šiais metais pagaliau atsižvelgė į daugybę metų besitęsusią problemą ir nuo 2023 m. įstoję rezidentai studijuos rezidentūros studijų programose, kurios atitinka tarptautinius standartus.
Laikas parodys, kokios įtakos išorinių bazių plėtra turės studijų kokybei, bet iššūkių tikrai bus. LSMU yra numatęs išorinių rezidentūros bazių vertinimo ir reitingavo sistemą, kuri leis šį procesą stebėti“, – teigė J.Kupčinskas.
