Tačiau ramybę sudrumstė staigi užsikrėtimų banga. Per kiek daugiau nei savaitę koronavirusas nustatytas maždaug 4 tūkst. iš 60 tūkst. šalies gyventojų. Sostinėje Madžūre teigiamą rezultatą parodo net trys iš keturių COVID-19 testų.
Per anksti atsipalaidavo?
Maršalo salų sveikatos ir žmogiškųjų išteklių sekretorius Džekas Niedenthalis antradienį duotame interviu teigė, kad esama tam tikros panikos ir susirūpinimo, turint omenyje, kad pusiaukelėje tarp Havajų ir Filipinų išsidėsčiusi valstybė, praėjusiais metais nebuvo užregistravusi nė vieno COVID-19 atvejo.
„Taigi žmonės galvojo: „Ei, mes žinome, ką darome, – sakė jis. – Problema ta, kad žmonės pradėjo keliauti. Suprantama, kad jie pasiilgo artimųjų.“
Pasak jo, kai gyvenimas grįžo į įprastas vėžes, koronaviruso išvengti tapo neįmanoma. Dabar J.Niedenthalis neabejoja, kad tankiai apgyvendintoje šalyje atvejų skaičius ir toliau didės. „Kitos trys keturios dienos bus gana sunkios“, – nurodė jis.
Tarp užsikrėtusiųjų – šimtai sveikatos priežiūros darbuotojų. Madžūro ligoninėje sustabdyta gyventojų imunizacija, nes dėl COVID-19 „iškrito“ beveik visa medikų komanda, užsikrėtė net medicininių įrašų tvarkytojai, o valytojų komanda sumažinta iki vieno darbuotojo.
Rugpjūčio 10 dieną į darbą grįžo net užsikrėtę sveikatos priežiūros darbuotojai, su sąlyga, kad jie nebendraus su pacientais. Pasak J.Niedenthalio, tai „drastiška priemonė“, kurios buvo griebtasi ir kitose pasaulio šalyse, nes „greitas COVID-19 atvejų augimas nepaliko kito pasirinkimo“.
Džiaugiasi, kad panikos nėra
Hospitalizacijų ir mirčių skaičius paprastai atsilieka nuo atvejų skaičiaus, tačiau šalyje pranešama apie sunkius ligos atvejus, įskaitant šešias mirtis.
Vyriausybės duomenimis, gyventojų vakcinacijos rodikliai yra pakankamai aukšti: 72 proc. Madžūro gyventojų pasiskiepiję, o 61 proc. gavo ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Maršalo salos sienas užvėrė 2020 m. kovo pradžioje. Tuo metu šalis ėmėsi drastiškesnių priemonių nei jos kaimynės. Koronaviruso infekcija net pusmetį šalį visiškai aplenkė – du pirmieji ligos atvejai patvirtinti tik 2020 m. spalį.
J.Niedenthalis sakė, kad pirmieji žinomi dabartinio protrūkio atvejai buvo tarp paauglių. Jie nebuvo išvykę į užsienį ir nepranešė apie kontaktus su karantine esančiais asmenimis. Todėl koronaviruso plitimo kelias epidemiologams liko paslaptimi.
Pasak J.Niedenthalio, pastarosiomis dienomis žmonės buvo susirūpinę, tačiau Maršalo salose jaučiamas stiprus bendruomeniškumo jausmas. „Tai nepanašu į paniką JAV, kur visi perka tualetinį popierių“, – sakė jis.
Maršalo salų situacija dabar visai kitokia, nei tų šalių, kurios viruso plitimo pažaboti nepajėgė pandemijos pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje. Tuomet trūko net elementarių apsaugos priemonių, o dabar Maršalo salos turi specialius vaistus prieš COVID-19 inkeciją – Paxlovid, kuris apsaugo nuo sunkaus susirgimo koronavirusu.
Pastarosiomis dienomis į salą atvyko JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų atstovai, kurie padeda koordinuoti reakciją į infekcijos plitimą.
Prisidėjo ir kitų šalių vyriausybės: Taivanas paaukojo tūkstančius veido kaukių, apsauginių chalatų ir kitų higienos priemonių, o Amerikos Samoa išsiuntė Paxlovid siuntas. Australijos vyriausybė parūpino apsaugines priemones, testavimo rinkinius, kaukes ir veido skydelius.
Nebesijaučia saugūs prieš virusą
Angeline Heine Reimers, Madžūro vyriausybės darbuotoja, sakė, kad užsikrėtimas koronavirusu tapo beveik „neišvengiamu“. Daug žmonių gyvena daugiabučiuose namuose, sakė ji ir pridūrė, kad 15 iš 16 žmonių, gyvenančių jos name, buvo užsikrėtę koronavirusu.
„Gerai tai, kad visi buvome paskiepyti“, – sakė 46-erių moteris ir pridūrė, kad visi žmonės jos namie persirgo lengvai. Daugelis Maršalo salos gyventojų serga gretutinėmis ligomis, dėl kurių jiems kyla didesnė rizika susirgti sunkia ligos forma. Pavyzdžiui, sergamumas diabetu Maršalo salose yra vienas didžiausių pasaulyje, rodo Pasaulio banko surinkti duomenys.
„Visi tiesiog labai išsigandę“, – sakė A.Heine Reimers.
Ebono atolo, esančio beveik 400 km. į pietvakarius nuo Madžūro, merė Marie Davis Milne sakė, kad valdžia infekcijos plitimą sustabdyti siekia stabdydama lėktuvų skrydžius ir keliones laivais tarp kaimyninių salų.
Ji pasakojo, kad pastarosiomis dienomis savanoriavo mobiliajame testavimo punkte. Čia žmonės po kaitria saule praleidžia ne vieną valandą. „Net jei lyja, jie nejuda, – sakė merė. – Jie nenori prarasti savo vietos eilėje“.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
