Mirusio 44 metų vyriškio namiškiams tokią pat sumą buvo paskyrusi ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Radviliškiečiai prašė 30 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti, bet komisija 2019 m. gruodį nusprendė, kad pakaks perpus mažesnės sumos.
Sprendime nurodyta 9 tūkstančius eurų pervesti mirusio paciento motinai, o tėvui – 6 tūkstančius eurų.
Ligoninė kratėsi klaidos
Radviliškio ligoninė nesutiko su tokiu sprendimu, todėl kreipėsi į teismą.
Įstaigai atstovavęs advokatas pažymėjo, kad buvo remtasi tik Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbančio eksperto profesoriaus išvadomis.
Pažymėta, jog profesorius ir pats pripažino, kad neaišku, ar taikant kitą diagnostiką, gydymo taktiką būtų pavykę išvengti paciento mirties.
Todėl iškelta versija, kad mirusio paciento namiškių skundą tyrusi komisija priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą – nepagrįstai pripažino, jog dėl to atsakovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Be to, akcentuota, kad išvadą teikusi tų pačių sostinės klinikų gydytoja pateikė kitokią nuomonę dėl kaltinimo nekokybiškai suteikus sveikatos priežiūros paslaugą, bet ji nebuvo įvertinta.
Skyrė papildomą ekspertizę
Ligoninės skundą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepą paskyrė papildomą deontologinę ekspertizę.
Jos išvados vėl buvo nepalankios kaltės besikračiusiai Radviliškio ligoninei.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte pažymėta, kad sveikatos priežiūros chirurginės paslaugos pacientui buvo suteiktos netinkamai.
Į ligoninę atvežtas vyriškis skundėsi pilvo skausmais viršutiniame trečdalyje ir dešiniojo šonkaulių lanko srityje, pilvo pūtimu, o atlikti tyrimai parodė padidėjusį leukocitų kiekį ir angliavandenius skaidančio fermento koncentraciją. Šie simptomai leido įtarti tulžies pūslės, kasos uždegimą.
Pilvo skausmo priežastis buvo nustatyta teisingai. Mat ligonį išties vargino tulžies pūslės lėtinis uždegimas.
Tiesa, šie simptomai ir atliktas pilvo organų ultragarso tyrimas leido įtarti ir tulžies akmenų sukeltą žarnų nepraeinamumo komplikaciją, pakeisti gydymo taktiką. Tiesa, ir šie ekspertai pažymėjo tą patį – anksčiau nustatyta tiksli diagnozė ir atlikta operacija nebūtų garantavusi, kad ligonis pasveiks.
Neteko galimybės pasveikti
Namiškiai nurodė ir Lietuvos aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką sprendžiant dėl atsakomybės už padarytą žalą paciento sveikatai.
Sūnaus netekę tėvai pažymėjo, kad komisijos sprendimas buvo teisingas, nes gydytojų veiksmai neatitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto.
Liko nepaneigta išvada dėl priežastinio ryšio tarp gydytojų civilinės atsakomybės aspektu neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių – paciento mirties.
Nustatyta, kad laiku nediagnozavus ligos ir neatlikus operacijos jaunas vyras prarado galimybę pasveikti. Juolab kad ir komisija nusprendė, jog tikslią diagnozę buvo galima nustatyti greičiau ir atlikti būtiną operaciją.
Be to, šį sunkų ligonį gydę medikai nesivadovavo maksimaliais atidumo ir profesionalumo kriterijais.
O atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas profesinės atsakomybės atveju yra prilyginama profesionalo kaltei.
Sudarė taikos sutartį
Radviliškio ligoninės ieškinį atmetusiam Šiaulių apygardos teismui teko spręsti papildomą klausimą dėl neturtinės žalos perėmimo. Mat vykstant teismo procesui mirė radviliškiečio tėvas, todėl teisė buvo perleista anūkui.
Bylą pralaimėjusi pusė privalės atlyginti paciento namiškių bylinėjimosi išlaidas – jie advokatui sumokėjo 1150 eurų.
Be to, jai liko ir išlaidos už papildomą ekspertizę, kurios sąnaudos siekė 932 eurus.
Finansinė našta teks ne Radviliškio ligoninei, o draudimo įmonei, kurioje gydymo įstaiga draudė teikiamų paslaugų rizikas.
Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas sakė, kad gautas naujas pranešimas apie tarp besibylinėjusių pusių pasiektą taikos sutartį. Tiesa, ją dar turės patvirtinti teismas.