Bando sutaupyti, bet nutinka priešingai
Pasak profesoriaus, gydytojo praktikoje išryškėja, kad dalis sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytų algoritmų nuvertina šeimos gydytojo kompetenciją. Dėl to prasitęsia paciento laukimo laikas, o valstybė išleidžia daugiau lėšų.
„Pavyzdys. Aš puikiai galiu identifikuoti ir įtarti, kad pacientui yra juosmeninės stuburo dalies išvarža. Bet pasiųsti magnetinio rezonanso tyrimui jo negaliu.
Galiu pasiųsti nefinansuojamam tyrimui, kur jis pats mokės apie 200 eurų. Arba galiu siųsti gydytojui neurologui, kuris paskirs tą patį tyrimą. Dažniausiai taip ir vyksta“, – aiškino V.Kasiulevičius.
Pasak jo, tokia tvarka tikimasi sutaupyti valstybės lėšų, bet praktika rodo, kad nutinka priešingai.
„Jeigu šeimos gydytojui galimybę tiesiogiai nusiųsti pacientą magnetinio rezonanso tyrimui (MRT), valstybė neva sutaupys pinigų, nes neurologai pusę tų siuntimų atmes. Bet iš tikrųjų taip nėra. Reikės sumokėti ir už neurologo konsultaciją, ir už MRT“, – pastebėjo V.Kasiulevičius.
Profesorius pridūrė, kad neurologų Lietuvoje trūksta, todėl pacientas specialisto konsultacijos gali laukti mėnesį. Vadinasi, jei tyrimą iš karto paskirtų šeimos gydytojas, žmogui laukti nereikėtų.
„Mes tik vėliname diagnostiką ir daugiau išleidžiame“, – konstatavo V.Kasiulevičius.
Jis paaiškino, kad praeityje šeimos gydytojai turėjo galimybę skirti MRT tyrimus, bet paskaičiuota, kad „jie padaro per daug išlaidų biudžetui“, nes tirtis pacientą siunčia ir tada, kai to nereikia.
„Brangūs tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas – šeimos gydytojas jų skirti negali. Bet galėtų būti rinkinys diagnozių, kai šeimos gydytojas gali siųsti tyrimui.
Suprantu, kad be reikalo piktnaudžiauti negalima. Galbūt galima tai apriboti, yra galimybių kontroliuoti. Bet šeimos gydytoją nustumia ir pasako: „Tu nekompetetingas“, – skundėsi V.Kasiulevičius.
Tarp šeimos gydytojų ir specialistų – įtampa
Pasak jo, yra ir daugiau būtinų tyrimų, kurių šeimos gydytojas skirti negali. Vienas tokių – šlapimo pasėlio tyrimas. Šeimos gydytojas gali pacientą nusiųsti tik urologo konsultacijai, tačiau pastarieji stebisi, kodėl „šeimistai“ siunčia jiems netirtus pacientus.
„Ta įtampa tarp šeimos gydytojų ir specialistų yra, nes mes (šeimos gydytojai, red.) nesame įgalinti daryti tai, ką galime ir suprantame. Apie tai kalbame daugybę metų.
Kalbame ir apie kitus dalykus. Daug sutaupytume, jei nesiuntinėtume pacientų, o turėtume nuotolinę konsultaciją tarp šeimos gydytojo ir specialisto. Pavyzdžiui, pasikalbėtume „Skype“ ar „Teams“.
Už tą konsultaciją apmokėtų ligonių kasa ir nereikėtų siųsti paciento. Tyrimais įrodėme, kad tą daryti labai veiksminga. Galime specialistui ir akių dugno, apgamų duomenis perduoti specialistui. Jis gali nuspręsti ar reikia atiųsti pacientą gyvai jo apžiūrai, ar nereikia“, – pasakojo V.Kasiulevičius.
Jis skundėsi, kad ši idėja iškelta dar prieš dešimt metų, bet mechanizmas jai įgyvendinti taip ir nesukurtas.
Dėl ko protestavo šeimos gydytojai?
Praėjusį mėnesį šeimos gydytojai rengė solidarumo akciją. Paklaustas, kas paskatino medikus išeiti į gatvę, V.Kasiulevičius paaiškino, kad taip išreikštas nepritarimas sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) norui įsteigti savivaldybių sveikatos centrus.
„Šeimos gydytojai pasipriešino idėjai, kad jie turėtų būti įtraukti į sveikatos centrų sudėtį. Kodėl? Prieš 30 metų vykdyta reforma siekė atskirti pirminę sveikatos priežiūrą nuo specializuotos grandies.
Idėja buvo tokia, kad šeimos gydytojai dirbs pirminės priežiūros centruose, o konsultantai, dirbantys poliklinikose, juos konsultuos. Šeimos gydytojas rašo siuntimą, nukreipia specializuotai grandžiai, jis pakonsultuoja, pacientas grįžta atgal.
Ta reforma nebuvo baigta. Liko pusiau išspręsta problema. Didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje išsaugotos stambios poliklinikos. Ten pirminė priežiūra dirba kartu su gydytojais specialistais“, – paaiškino V.Kasiulevičius.
Tuo metu regionuose įsisteigė atskiros poliklinikos, o gydytojai specialistai liko dirbti ligoninėse. Dabar SAM rajonuose nori apjungti ligoninių ir poliklinikų darbą.
„Šeimos gydytojų bendruomenė pasipriešino, nes mato, kad ir taip yra apkrauti darbais. O dabar juos dar siųs naktį budėti, į skubios pagalbos skyrių“, – apie medikų nepasitenkinimą kalbėjo V.Kasiulevičius.
Ką atneš nauja COVID-19 banga?
Šią savaitę COVID-19 paros atvejų skaičius perkopė 1 tūkst., bet apie pandeminius ribojimus nekalbama. Pasak V.Kasiulevičius reakcija rami, nes užsikrėtimų augimą greičiausiai lemia omikron subatmaina BA.5, kuri dažnam nesukelia sunkios ligos.
„Tai švelnesnė atmaina. Labai daug žmonių serga lengvai, jie net nesitiria. Dabar jau retai kas daro patikimą PGR testą, o greitieji testai gal pusės atvejų nenustato, tad susirgimų skaičiai galėtų būti ir didesni.
Kodėl nesijaudinama? Rodiklis – mirtis ir ligoninių užpildymas. Bet jis nėra reikšmingas, intensyvios terapijos skyriai susitvarko ir su kitais pacientais, operacijos vyksta, niekas nestabdoma“, – paaiškino V.Kasiulevičius.
Jis pridūrė, kad kylant naujai pandemijos bangai neabejotinai daugės ir ligoninėse gydomų pacientų. Tai jau rodo Vakarų valstybių patirtis, kuriose, kaip taisyklė, nauji viruso variantai įsivyrauja anksčiau.
Tiesa, omikron atmainos koronavirusu šią žiemą persirgę žmonės, tikėtina, pakartotinai neužsikrės.
„Atsparumas yra neblogas ir manoma, kad šitomis naujomis atmainomis susirgs tik apie 20 proc. žmonių. Kas vyksta? Imunitetas laikosi, kad ir atsiranda naujos koronaviruso formos, su šitu susirgimu susipažįstame vis geriau, palaipsniui prisitaikome“, – teigė V.Kasiulevičius.
