Vidaus ligų gydytoja netruko suprasti, kad nori suktis darbe, kuriame nėra rutinos, diena kupina netikėtumų. „Įdomių atsitikimų pasitaiko kasdien. Savaitę prisimeni, o paskui juos išstumia nauji“, – sako R.Juškaitė.
Tačiau ji neslepia, kad streso skubios pagalbos skyriuje netrūksta: reikia sužiūrėti visus laukiančiuosius, pasirūpinti, jog pagalbą pirmiausia gautų sunkesnės būklės pacientai. Bet svarbūs ne tik mediko profesiniai įgūdžiai. Darbe nuolat tenka spręsti konfliktines situacijas.
„Būna agresyvių, piktų žmonių. Tai, savaime suprantama, išveda iš pusiausvyros“, – pripažįsta KUL Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus laikinoji vedėja R.Juškaitė.
Naujienų portalui lrytas.lt ji papasakojo, kad iš anksto žino kokiomis dienomis bus daug pacientų, paaiškino, dėl kokių būklių pas gydytoją kūlversčiais lėkti nereikia bei priminė, kad ramiai laukiamajame sėdintys žmonės nemato visų medikų darbo užkulisių.
– Vasarą į pajūrį suplūsta beveik visa Lietuva. Ko gero, sulaukiate daugiau pacientų. Kokie jie?, – paklausiau gydytojos R.Juškaitės.
– Šiltuoju metų laiku žymiai padaugėja įvairių traumų. Žiemą dažniau susižeidžia vyresnio amžiaus žmonės, o vasarą – jaunimas. Jie leidžia laisvalaikį aktyviau, krinta nuo dviračių, paspirtukų.
Jaučiame, kad padaugėjo muštynių. Kai dėl koronaviruso žmonės daugiau sėdėjo namie, vyravo buitiniai konfliktai, o dabar atvežami pacientai iš viešų vietų. Žmonės gausiau vartoja alkoholį, dažniau susimuša, daugėja nelaimingų atsitikimų.
Tuo metu terapinių pacientų vasarą sumažėja, nes vyresni gyventojai išvažinėja į sodus, mieste jų lieka mažiau.
– Ne paslaptis, kad ne visiems į skubios pagalbos skyrių atskubėjusiems žmonėms reikalinga būtinoji pagalba. Kaip sprendžiamos tokios situacijos?
– Yra sveikatos apsaugos ministerijos išleisti reikalavimai, kuriais remdamiesi turime teikti skubią pagalbą. Tiesa, aklai jų laikytis ne visada galima. Pavyzdžiui, žmogų ištinka infarktas, bet jis savo skausmą vertina tik trimis balais iš dešimties, kuomet būtinosios pagalbos kriterijus yra skausmas, vertinamas nuo 6 balų. Laikantis taisyklių, skubios pagalbos jam kaip ir nereikia, bet tai yra nesąmonė.
Kasdienybėje susiduriame su tuo, kad į skubios pagalbos skyrių kreipiasi nemažai žmonių, kurie gali palaukti. Jie prieš savaitę patyrė traumą, bet į ligoninę suskubo kreiptis dabar, nors akivaizdu, niekas tikrai nelūžę. Arba žmogus serga lėtine liga, kuri paūmėja – laikosi aukštas kraujospūdis.
Problema, jog dalis žmonių yra susidarę nuomonę, kad šeimos gydytojas jiems nepadės. Jie tiesiai šviesiai ir klausia: „O ką jis man padarys?“ Nutinka taip, kad pacientas kreipiasi į polikliniką, o šeimos gydytojas jo nė neapžiūrėjęs nukreipia į ligoninę.
Treti tiesiog nesulaukia ambulatorinės specialisto konsultacijos ir bando apeiti sistemą, pakliūti pas gydytoją, nors jokios skubos tam nėra.
– Sakote, gyventojai supranta, kad pagalba jiems nepriklauso, bet vis tiek kreipiasi?
– Informacijos apie skubios pagalbos skyrių darbą netrūksta. Žmonės pasiskaito, bet vis vien galvoja, kad jų atvejis kitoks, jiems reikia padėti čia ir dabar. Pavyzdžiui, įgėlė bitė ir sutino ranka. Nereikia dėl to pas medikus važiuoti. Mes nieko ypatingo nepadarysime, nebent duosime tabletę nuo alergijos. Po vabzdžio įkandimo skubi pagalba reikalinga, kai žmogus pradeda dusti, krenta kraujo spaudimas, t.y. įvyksta anafilaksija. Bet matome, kad pacientai atvažiuoja ir tuomet, kai šių simptomų nejaučia.
Gyventojams trūksta pirmosios pagalbos įgūdžių, jie pasimeta, nežino, ką daryti, todėl iš karto keliauja į ligoninę. Dėl neskubių atvejų yra apkraunamas priėmimo skyrius, visiems tuo metu priėmimime esantiems žmonėms reikia ilgiau laukti. Tada prasideda skundai.
– Skubios pagalbos skyriuje žmonės skirstomi į pagal šviesoforo spalvas, priklausomai, kaip greitai jiems reikalinga pagalba, tiesa? Kiek ilgai gali tekti laukti žmogui, jei jam priskiriama žalia spalva, reiškianti, kad jo atvejis nėra skubus?
– Priklauso nuo pacientų srautų duotu momentu. Gali laukti valandą, jei ligonių daug, tai ir keturias ar šešias valandas.
Jei žmogui atviras kaulo lūžis, tai jis iš karto apžiūrimas, kelaiuja į rentgeną ir į skyrių. Su galvos trauma ir sąmonės sutrikimu taip pat laukti nereikia. Bet, tarkime, keturi sumušti riešai, penkios panarintos čiurnos – kas pirmiau atėjo, tas ir pagalbą gaus pirmas.
Tačiau eilė yra nuolat kintanti. Pavyzdžiui, iš autoavarijos atveža žmogų su daugybiniais sužalojimais. Tada visi lekia prie jo, nes reikia guldyti į reanimacijos skyrių. Visas personalas, visi gydytojai ir slaugytojos bei pagalbinis personalas turi darbo.
O tie žmonės, kurie sėdi laukiamajame viso to nemato ir galvoja, kad medikai neturi, ką veikti.
Tenka išgirsti ir auksinę frazę: „Aš moku mokesčius! Privalote mane apžiūrėti!“ Taip, žmonės moka privalomojo sveikatos draudimo mokestį, bet būtinoji pagalba čia nepatenka. Pacientus skirstome pagal jų būklę, o ne tai, kiek mokesčių sumoka.
Galų gale, būtinoji pagalba visiems teikiama nemokamai. Niekas sunkiai sužeisto žmogaus neklausia, ar jis turi darbą ir moka mokesčius.
– Raudonasis kryžius prieš kelias savaites pradėjo informacinę kampaniją, kuri įspėja, kad nemokant suteikti pirmosios pagalbos, belieka antrosios pagalbos rinkinys – lavonmaišis, urna pelenams, rėmelis velionio nuotraukai. Kaip dažnai susiduriate su situacijomis, kai žmogui trūko savalaikės pagalbos iki atvykstant medikams?
– Tokie atvejai nesudaro ženklios pacientų dalies. Iš dalies ir dėl to, kad ūmios koronarinės mirties atvejai po gaivinimo Klaipėdoje nukreipiami į Jūrininkų ligoninę. Mes dažniau susiduriame su tuo, kad senyvo amžiaus žmonės, kurie gyvena vieni, parkrinta namie ir praguli savaitę laiko. Tikrai liūdna, jog jų niekas neprižiūri. Ištikusią nelaimę pastebi kaimynas arba iš kito miesto atvažiavę vaikai.
– Esu girdėjęs, kad skubios pagalbos medikai per šventes būna apkrauti darbu. O kokiomis savaitės dienomis sulaukiate daugiausia pacientų?
– Žmonės dažniausiai suplūsta pirmadieniais. Daugelis galvoja, kad savaitgaliais niekas nedirba ir laukia naujos savaitės. Tada ir šeimos gydytojai į ligoninę nukreipia pas juos atėjusius ligonius.
Pagausėjimas taip būna penktadienio naktimis. Daugelis baliavoja, tad atvyksta gana daug neblaivių, agresyvių asmenų. Kitomis dienomis taip pat būna įvairių išsišokimų, bet jau iš anksto žinai, kad pirmadienio dieną ir penktadienio naktį bus daug darbo.
Nusiteikti reikia ir budėjimams Jūros šventės savaitgalį, Naujųjų metų naktį.
– Pastarieji dveji metai paženklinti COVID-19 pandemijos žyme. Su kokiais iššūkiais susidūrėte karantino laikotarpiu?
– Mūsų ligoninė šiuo atžvilgiu gerai suplanuota. COVID-19 pacientai keliavo per atskirą korpusą, bendrame sraute jų nebūdavo. Nebent nė neįtarė žmogus, kad turi koronavirusą. Bet tokie atsitikimai nebuvo dažni.
Sakyčiau, kad priėmimo skyriaus darbo koronavirusas pernelyg nepakeitė. Kovidiniai skyriai, žinoma, yra atskira kalba.
– Darbo praktikoje turbūt pasitaiko ir itin sudėtingų arba keistų situacijų. Galbūt galėtumėte pasidalinti įsiminusia istorija?
– Prisiminiau mane prajuokinusį atvejį. Atvyko moteris dėl to, kad jai įkando katė. Gyvūnas serga kraujo vėžiu ir sužeidė šeimininkę, kai ji bandė sušerti jai vaistus.
Moteris atėjo pasiruošusi, iš rankinės ištraukė kraujo tyrimus. Ten visi rodikliai baisūs ir aš nusistebėjau, kaip pacientė dar gyva su tokiais rezultatais. „Čia mano katės tyrimai“, – sako ji.
Taip jau būna, kad žmonės pradeda pasakoti, kas jiems atrodo svarbu. Kol gydytojas išsiaiškina, ką nori sužinoti, „detektyvą“ tenka pažaisti.
