Gydytoja onkologė chemoterapeutė docentė Birutė Brasiūnienė teigia, kad nors kasmet kompensuojamųjų vaistų sąrašas pasipildo, priešvėžinių vaistų neužtenka, o procesai užtrunka itin ilgai.
„Esame inovatyvių vaistų prieinamumo visose lentelių apačiose Europoje. Tai labai liūdna. Kasdien tiek aš, tiek mano kolegos turime daug situacijų, kai sėdi prieš ligonį, jis klausia, kas toliau, o toliau kompensuojamųjų vaistų nebėra. Nors Europos Sąjungoje tai pačiai indikacijai dar yra patvirtintų vaistų. Ši problema tikrai yra ir kuo toliau, tuo dažniau su ja susidursime“, – portalo Delfi.lt laidoje „Delfi tema“ sakė B. Brasiūnienė.
Anot jos, prognozės rodo, kad po 20 metų sergamumas vėžiu padidės 21 proc., todėl reikia ruoštis didesniam sergančiųjų kiekiui, naujų vaistų atėjimui į rinką ir personalizuotai medicinai, kuomet gydymas pacientams bus parenkamas pagal tam tikrą mutaciją.
Pacientai dėl vaistų kompensavimo kovoja teismuose
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Gediminas Žižys taip pat pritarė, kad palyginti su Europa, dėl naujų vaistų patvirtinimo esame vieni paskutiniųjų.
Anot jo, Lietuvoje jau formuojasi teismų praktika, pagal kurią Valstybinei ligonių kasai teko apmokėti pacientams dešimtis tūkstančių eurų už gydymą, kai žmonės pirkosi vaistus iš savo kišenės.
„Pacientai yra laimėję teismus prieš ligonių kasą. Tikiuosi, kad tai įgaus didesnę praktiką. Arba valstybė, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos turės imtis pokyčių.
Reikėtų atsakyti į klausimą, ar tikrai mums reikalingas dar papildomas vaistų vertinimas Lietuvoje, kai jie jau įvertinti Europos tarnybų, visos kitos šalys tuos vaistus naudoja jau ne vienerius metus, o mes, būdami viso proceso uodegoje, dar turime laukti kelerius metus, kol čia jie bus įvertinti“, – sakė G. Žižys.
Pasak POLA prezidento, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kurį laiką nė neturėjo pakankamai darbuotojų vaistų vertinimo darbui.
„Čia yra tiesiog aplaidumas. Tos problemos nematė ministras, nematė Seimo sveikatos reikalų komitetas, tokie atvejai yra absurdiški. Pacientai turėtų daug aktyviau reaguoti į tokius dalykus“, – pažymėjo G. Žižys.
Siūlo atsisakyti perteklinio vertinimo
VVKT viršininkas Gytis Andrulionis teigė, kad problema yra kompleksinė ir „keli dalykai suplakami į vieną“. Visų pirma, pasak jo, kai nauji vaistai registruojami Europos Sąjungoje, visi jais gali pradėti prekiauti. Tačiau papildomas tikrinimas Lietuvoje yra tam, kad būtų atrinkti efektyviausi vaistai.
„Ar gali Lietuva visus vaistus, kurie užregistruojami, kompensuoti, tai atsakymas – ne, nėra tokių finansinių resursų. Mechanizmas tam ir buvo sukurtas, kad būtų atrinkti efektyviausi ir geriausiai veikiantys vaistai. Dėl to buvo nustatytas papildomas vertinimas Lietuvoje. Ypač vertinama, kokį efektą vaistas duoda palyginus su kitu prieinamu gydymu, ar verta už vaistą tiek mokėti“, – sakė G. Andrulionis.
Anot jo, šiuo metu VVKT nagrinėja 20 paraiškų dėl vaistinių preparatų.
„Taip, buvo problemų, bet jos išspręstos, rasti specialistai ir tas traukinys kaip reikiant įsibėgėjęs. Ne visi vaistai, laukiantys įvertinimo, yra labai geri, ne visi duoda reikiamą efektą“, – teigė VVKT vadovas. Pasak jo, problemos dėl ilgo vaistų vertinimo nebėra, o visi vertinimo procesai jau supaprastinti.
Tačiau su tokia pozicija nesutiko Vėžio gydymo paramos fondo direktorė Aurelija Juškevičienė.
„Kad procesai paprastinami ir kad viskas bus gerai, girdžiu jau 20 metų. Šiuo metu laukia apie 70 paraiškų, tai pagal dabartinius greičius maždaug per 6 metus jos gali būti peržiūrėtos. Pirmiausia reikia atsisakyti perteklinio vertinimo“, – pažymėjo A. Juškevičienė.
Anot jos, niekas nekalba apie visų vaistų kompensavimą, reikia žiūrėti į individualų paciento atvejį ir ar vaistai tikrai padeda.
POLA prezidentas G. Žižys taip pat laikosi nuomonės, kad ne tarnyba turėtų tikrinti visus vaistus, o gydytojai nuspręsti, kuriuos vaistus verta tikrinti.
