Šią savaitę oficialiai paskelbta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės naujojo Ortopedijos-traumatologijos korpuso statybų pradžia. Jame įsikurs šiuo metu Kauno centre veikiantis Traumatologijos punktas, bus įrengtos modernios operacinės, palatos pacientams, konsultacijų ir tyrimų kabinetai.
Dabartinės LSMU Kauno ligoninės patalpos miesto centre mena ilgą ir garbingą istoriją, tačiau jos jau sunkiai tenkina dabartinius poreikius, jas reikėtų iš esmės rekonstruoti.
Tad planuojama, kad profesionalumu garsėjantiems įstaigos ortopedams-traumatologams bei jų pacientams Šilainiuose bus sukurtos geresnės darbo sąlygos.
Naujas pastatas Šilainiuose bus taupus ir atitiks šiuolaikinius standartus, darbuotojų bei pacientų poreikius. Ortopedijos-traumatologijos korpuse veiks naujoviškas traumatologijos punktas, bus įrengtos 5 modernios operacinės, pacientams skirta 50 lovų, įsigyta naujos diagnostinės ir gydymo įrangos.
Statant naują korpusą pacientams ir lankytojams bus įrengtos automobilių aikštelės, elektromobilių įkrovos stotelės, dviračių stovėjimo vietos.
Kauno ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriuje (Traumatologijos punkte) visus metus išlieka bene intensyviausias pacientų srautas, kasdien čia sulaukiama per 300 įvairių sveikatos sutrikdymų patyrusių Kauno gyventojų.
– Kuris sezonas – vasaros ar žiemos – yra gausesnis traumų? – „Laikinoji sostinė“ paklausė skyriaus vedėjo, gydytojo ortopedo-traumatologo Artūro Šulniaus.
– Gal ir sunku patikėti, bet traumų tiek žiemą, tiek vasarą žmonės patiria panašiai. Vasarą gal šiek tiek padaugėja atvirų sužalojimų, nes žmonės dirba soduose, daržuose, prie namų. Daugiausia tokių traumų nutinka pjaunant žolę, malkas. Kad ir kaip keista, pjaunant žolę dažniau sužalojamos rankos, o ne kojos.
Neatsargiai žmonės elgiasi, nenaudoja apsaugos priemonių. Liūdna girdėti, kai su benzininiu pjūklu pjaunama be specialios aprangos, avalynės. Nuslydus įrankiui traumos būna labai tragiškos, net tenka amputuoti galūnes.
Sunkiausios ir dažniausios traumos – kritimo ir autotraumos. Vasarą žmonės dažniau krenta nuo dviračių, paspirtukų, važiuodami riedučiais.
– Ar tiesa, kad paspirtukininkų patiriami sužalojimai – sudėtingesni? Ar tai tiesiog dažniau nuskamba viešojoje erdvėje?
– Pernai buvo labai tragiška padėtis. Buvo toks šeštadienis, kai teko teikti pagalbą net kelioms dešimtims paspirtukininkų. Galiu pasakyti, kad paspirtukininkų traumų bent kol kas yra sumažėję. Manau, padėjo tai, kad apie paspirtukų keliamas rizikas daug kalbama viešojoje erdvėje, žmonės tapo atsargesni. Bent jau pradėjo važiuoti su tinkama avalyne, gal ir šalmą vienas kitas užsideda.
– Ar pasisakytumėte už privalomus šalmus dviratininkams ir paspirtukininkams, ar iš tiesų jie gali apsaugoti nuo sunkių traumų?
– Šalmai privalomi asmenims iki 18 metų, o vyresniems – laisvas pasirinkimas. Kaip traumatologas galiu pasakyti vienareikšmiai – kritimo metu šalmas gali apsaugoti nuo traumos sunkumo, visiems rekomenduočiau dėvėti.
Sakyčiau, tas, kuris nors kartą yra stipriau kritęs, – visada užsidės šalmą.
– Kaune atsirado elektrinių dviračių, jie gerokai sunkesni už įprastus. Ar nebus ir pavojingesni?
– Dviratis yra tikrai saugesnė priemonė nei paspirtukas. Su dviračiais traumų patiriama gerokai rečiau.
Nemanau, kad jūsų minimi dviračiai bus pavojingesni, bent kol kas to nepastebėjome.
– Kaip vertinate planus Traumatologijos punktą kitąmet iškelti į Šilainius?
– Statomas naujas modernus pastatas, atsižvelgta ir į mūsų siūlymus, todėl mūsų darbo sąlygos pagerės.
Teigiamas dalykas, kad vienoje vietoje dirbs reikalingi specialistai. Aišku, vieta miesto centre yra privalumas, čia patogu atvažiuoti. Antra vertus, Šilainiuose bus įrengtos erdvios parkavimo aikštelės, o centre jų trūksta.
– Dažna sužeidimų priežastis – alkoholis. Ar padaugėja tokių traumų vasarą?
– Vartodami alkoholį žmonės tampa mažiau atsargūs, todėl alkoholis – dažnas traumų palydovas. Per pandemiją buvo sumažėję atvejų, kai traumas patirdavo apsvaigę žmonės, tačiau dabar vėl viskas grįžo į priešpandeminį lygį.
Tam tikra prasme karantinas buvo apribojęs socialinius ryšius, žmonės mažiau vartojo alkoholio viešose vietose, todėl ir traumų gal buvo šiek tiek mažiau.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie patiria įvairias traumas, bet nesikreipia į medikus, gydosi patys namuose?
– Tokia situacija, kai žmogus patiria traumą ir niekur nesikreipia, gana dažna. Bet praeina savaitė ar net 10 dienų, ir tada, sulaukęs būtinai šeštadienio, atvyksta pas mus.
Pagal įstatymus mes teikiame skubią pagalbą praėjus ne daugiau kaip 48 val. po įvykio. Jei praėjo daugiau laiko, ir žmogus neturi šeimos gydytojo siuntimo – už tokią pagalbą jis privalo mokėti.
Žmonės dažnai dėl to supyksta, todėl patarčiau: jei matote, kad, po patirto sužalojimo praėjus nemažai laiko, liko pasekmės, pirmiausia kreipkitės į šeimos gydytoją ir tik tada vykite pas mus.
Mano patarimas – geriau kreiptis iškart, tada ir pagalba efektyvesnė.
