Pasak sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, bus atsisakyta vyresniojo ir jaunesniojo rezidento statusų, tad jaunojo mediko atlygis rezidentūros metu galės keistis daugiau nei vieną kartą.
„Suformuojama nuostata, kad kiekvienais rezidentūros metais darbo užmokestis atitinkamai augtų, plečiantis jų įgytoms kompetencijoms“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Pečkauskas.
Viceministras taip pat paaiškino, kad rezidentų darbo užmokestį siūloma „pririšti“ prie minimalaus mėnesinio atlyginimo.
A.Pečkausko teigimu, norima, kad prie medicinos rezidentų atlygio prisidėtų ir gydymo įstaigos. Nuo 2023 m. jos mokėtų vieną procentą jaunųjų medikų atlyginimo. Gydymo įstaigų indėlis, kaip numatoma, kasmet palaipsniui kasmet augtų ir nuo 2027 m. turėtų sudaryti ne mažiau, nei 5 proc. atlyginimo.
Tokiu būdu esą būtų atsikratyta šiuo metu populiarios nuostatos, „kad gydytojas rezidentas gydymo įstaigai yra nemokama darbo jėga“.
A.Pečkauskas pažymėjo, kad tokia tvarka leistų gydymo įstaigoms konkuruoti dėl rezidentų.
„Tai turbūt suponuoja, kad jeigu gydytojas rezidentas atitinkamą dalį rezidentūros studijų praleidžia ne didžiajame mieste, didėja tikimybė po rezidentūros baigimo jis grįš dirbti į šią gydymo įstaigą, pasirinkęs ją kaip savo būsimą darbovietę“, – aiškino viceministras.
Įstatymų pakeitimuose taip pat numatoma nauja – gydytojo rezidento mentoriaus – sąvoka. Juo būti galėtų papildomas edukacines kompetencijas įgijęs gydytojas specialistas, kuris nėra universito darbuotojas.
„Ką tai reiškia visai sistemai? Gydymo įstaigos, kurios papildomai investuoja ar randa galimybių suteikti gydytojams edukacines kompetencijas, gali pretenduoti tapti rezidentūros bazėmis, net neturėdamos universiteto darbuotojų“, – sakė A.Pečkauskas.
Jo teigimu, tokiu tikimasi išplėsti rezidentūros bazių tinklą Lietuvoje.
Vyriausybės patvirtintoms įstatymų pataisoms dar turės pritarti Seimas.
