Dar tik ruošiantis atšaukti ekstremalią situaciją, ministras pabrėžė sekoskaitos svarbą bei tikino, kad ši koronaviruso kontrolės priemonė išliks.
„Turime monitorinti, daryti sekoskaitos darbus, žiūrėti, ar neatsiras naujų mutacijų, atmainų, kas gali turėti reikšmės, (...) sekti duomenis ir, jeigu reikės, rudenį priimti naujus sprendimus“, – balandžio pabaigoje sakė A.Dulkys.
Tačiau sekoskaitos darbai netrukus sustojo, nes jiems neskirtas tolesnis finansavimas. „Nutraukus ekstremalią situaciją dėl COVID-19, sekoskaitos tyrimai buvo sustabdyti ir paskutiniai surinkti duomenys yra iš 2022 gegužės 1d. surinktų mėginių“, – lrytas.lt informavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Vilniaus universitetinė ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno klinikos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė taip pat patvirtino, kad COVID-19 sekoskaita jų laboratorijose nebėra atliekama.
Viceministrė: trūksta mėginių
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad šiuo metu paprasčiausiai nepakanka sekoskaitos tyrimams reikalingų mėginių.
„Per savaitę turėtume surinkti ne mažiau 100 PGR mėginių. Šiandien dienai tokio kiekio pas mus nėra“, – antradienį sakė viceministrė.
Pasak jos, tai tikriausiai lemia nuo gegužės pakitusi testavimo tvarka. Uždarius mobiliuosius punktus, ligos simptomus jaučiantys gyventojai testuojami poliklinikose, tam naudojami antigeno testai.
Fakto, kad sekoskaitos tyrimai Lietuvoje nėra atliekami A.Bilotienė-Motiejūnienė nesureikšmino. Esą sekoskaitą atnaujinti būtų būtina tik pasirodžius visiškai naujai koronaviruso atmainai.
„Bet šiandien tiek pas mus, tiek Portugalijoje, Ispanijoje vyrauja omikrono atmainos potipiai“, – sakė A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Ji patikino, kad esant poreikiui koronaviruso tyrimai galėtų būti skubiai atnaujinti didžiųjų šalies gydymo įstaigų laboratorijose.
„Jei būtų kažkoks (ligos atvejų, aut.) padidėjimas, esame pasirengę. Turime ir reagentų, ir specialistus, visas reikiamas priemones. Tuo pačiu bendraujame ir su gydymo įstaigomis. Jose tam tikrų padalinių darbuotojai atlieka PGR tyrimus, nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso.
Vadinasi, jei matytume, kad yra vienoks ar kitoks padidėjimas, tai turime dvi gydymo įstaigas, kurios gali atlikti sekoskaitos tyrimus mažesne apimtimi. Tuomet turėtume duomenis, ar pas mus yra kažkokia nauja atmaina“, – patikino viceministrė.
Rudenį žada didelio masto sekoskaitą
Tuo metu ekspertai tikina, kad COVID-19 sekoskaitą prasminga atlikti ir toliau, nes ji tarsi sarginis šuo, kuris leidžia užtikti „įsibrovėlį“ – naują COVID-19 atmainą, kol ši nepadarė žalos.
„Nacionalinėje laboratorijoje (NVSPL, aut.) šiuo metu diegiama galinga infrastruktūra sekoskaitos tyrimams atlikti. Rudenį ji pradės pilnai funkcionuoti ir tyrimai Lietuvoje bus atliekami tikrai dideliu mastu“, – lrytas.lt sakė LSMU ir NVSPL genetikas Lukas Žemaitis.
Tačiau jis pridūrė, kad COVID-19 sekoskaita turėtų būti atnaujinti dar šią vasarą.
„Sekoskaita bus atkurta. Manau, greičiau nei rudenį“, – patikino L.Žemaitis.
Panašios nuomonės laikosi ir prie Prezidentūros suburtoje COVID-19 sveikatos ekspertų dirbęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Augutis.
„Tikimės, kad jei bus specifiniai tos atmainos (omikron subvariantų BA.4 ir BA.5, aut.) simptomai, tai galėsime ją „pagauti“ ir pagal juos. Kai atėjo omikron, turbūt, nebereikėjo jau ir sekoskaitos. Pagal simptomus buvo galima atskirti tai yra viena ar kita atmaina“, – lrytas.lt sakė J.Augutis.
Profesoriaus nuomone, sekoskaita turėtų būti suaktyvinta tuo atveju, jei naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičiai imtų ženkliai augti.
„Jei sergamumas kils, esu įsitikinęs, kad bus įjungtas ir sekoskaitos mechanizmas“, – sakė profesorius
Epidemiologė: gali būti, kad nauja mutacija jau Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja epidemiologė Loreta Ašoklienė taip pat neslepia, kad „tik laiko klausimas“, kada naujieji omikron potipiai taps dominuojančiais ir Lietuvoje.
Tačiau epidemiologė nemano, kad dėl to reikėtų jaudintis.
„Dėl plintančių omikron potipių BA.4, BA.5 matomas šiek tiek didėjantis sergamumas Portugalijoje, kai kuriose kitose šalyse. Šiai atmainai būdingas kiek greitesnis plitimas, tačiau nėra duomenų, kad ji sukeltų sunkesnias ligos formas“, – sakė L.Ašoklienė.
Ji taip pat neatmetė galimybės, kad Lietuvoje stebimas stabilus COVID-19 atvejų augimas gali būti susijęs su omikron atmainos mutacijomis.
„Tas pakilimas gali būti susijęs su šio potipio plitimu. Tačiau vasaros laikotarpiu mes bet kokiu atveju turime ramesnį laikotarpį, mažesnį sergamumą“, – pastebėjo epidemiologė.
Tačiau L.Ašoklienė nuramino, kad jokia visiškai nauja, ženkliai pavojingesnė COVID-19 atmaina pastebėta nebuvo.
„Kol kas neturimą informacijos, kad plistų kažokia nauja atmaina, neturime ir signalų iš kitų šalių. Čia kalba eina apie omikrono atmainą ir jau būdingus potipius. Omikrono virusas yra šiek tiek pakitęs“, – sakė epidemiologė.
Tuo pačiu L.Ašoklienė priminė, jog iš patirties žinoma, kad koronavirusui būdingas sezoniškumas. Todėl rimtesnio sergamumo augimo galima tikėtis šį rudenį.
Koronaviruso kontrolės planus rugsėjui antradienį pristatė A.Dulkys. Pasak ministro, tikėtina, kad atvėsus orams išaugs sergamumas COVID-19 infekcija, gali būti, jog pasiskiepyti ketvirta vakcinos doze bus pasiūlyta visiems šaliems gyventojams. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Per praėjusią parą nustatyti 322 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
