„Narkotikų prieinamumas ir vartojimas Europoje, iš esmės, yra didelis. Statistika yra pakankamai neraminanti ir apskaičiuota, kad bent kartą gyvenime neteisėtų narkotikų Europos Sąjungoje (ES) yra vartoję maždaug 83,4 mln. gyventojų“, – sakė laikinai NTAKD vadoves pareigas einanti Gražina Belian.
Ji pastebėjo, kad narkotikų vartojimas Lietuvoje per paskutinius penkerius metus padidėjo.
Lietuvoje narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14,1 proc. gyventojų. Vartojimo tendencija didesnė tarp vyrų – 21,2 proc., nei moterų – 7 procentai.
Tačiau lyginant su ES vidurkiu (29 proc.), Lietuvoje bent kartą narkotikus bandžiusių gyventojų vidurkis yra dvigubai mažesnis.
„O kalbant apie moterų narkotikų vartojimą bent kartą gyvenime, Lietuvoje jis net tris kartus mažesnis, nei ES“, – pastebėjo G.Belian.
Kaina stabili, o grynumas auga
Lietuvoje dažniausiai vartojamu narkotiku išlieka kanapės.Lietuvoje bent kartą gyvenime kanapes vartojo 13,7 proc. gyventojų, o per paskutinius 12 mėnesių 8,8 procento.
Lietuvoje padidėjo kokaino vartojimo paplitimas. Nuo 2016 metų, kuomet Lietuvoje bent kartą bandžiusių vartoti kokainą gyventojų skaičius buvo 0,7 proc., 2021 metais jis siekė 1,8 procento. Šio narkotiko vidutinis grynumas didėjo.
Specialistai prognozuoja, kad ateityje gali išaugti metamfetamino vartojimas.
„Kaina, grynumas rodo, kad šis narkotikas tampa vis prieinamesnis ir patrauklesnis ES“, – sakė G.Belian.
2020 m. nuo neteisėtai įsigytų narkotikų perdozavimo ES mirė ne mažiau nei 5,8 tūkst. asmenų.
„Tai mirtys, kurių 100 proc. galima išvengti, taikant atitinkamas priemones ir rūpinantis tais žmonėmis“, – apgailestavo G.Belian.
Pasak jos, dažniausiai pavojų gyvybei sukelia opioidų vartojimas, nors šie narkotikai ir paplitę mažiau, nei kitų rūšių medžiagos.
G.Belian teigimu, narkotinių medžiagų kainos pastaraisiais metais išlieka panašios, tačiau jų grynumas ir stiprumas auga.
„Ypatingai nerimą kelia tai, kad prieš dešimtmetį tetrahidrokanabinolio koncentracija džiovintose kanapėse buvo visada didesnė negu kanapių dervoje, „liaudiškai“ hašiše, tai dabar situacija kardinaliai pasikeitė.
Dabar tetrahidrokanabinolio koncentracija hašiše yra didesnė nei džiovintose kanapėse. Tai rodo neteisėtos rinkos prisitaikymą“, – aiškino G.Belian.
NTAKD pateikta statistika, paremta Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis.
Guminukai su kanapėmis
Europos rinkoje aptiktų naujų psichoaktyviųjų medžiagų skaičius jau viršija 880. NTAKD Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė teigia, kad šios medžiagos imituoja tradicinių narkotikų poveikį, tačiau yra ženkliai pavojingesnės.
Manoma, kad kiekvieną savaitę Europos rinkoje atsiranda po vieną naują psichoaktyviąją medžiagą.
„Tai kelia didžiulį pavojų visuomenės sveikatai“, – įspėjo R.Povilanskienė.
Jos teigimu, tarp naujų medžiagų dominuoja sintetiniai kanabinoidai, imituojantys kanapių poveikį.
Šios psichoaktyvios medžiagos atkeliauja prisidengiant kaip neva iš pluoštinių kanapių pagaminti produktai.
„Tai daugiausia maisto produktai. Tai guminukai arba saldainiai, kurie yra su mažu THC kiekiu. Ant pakuotės vartotojai nėra informuojami, kad sudėtyje gali būti sintetinių kanabinoidų. Deja, nelegalioje rinkoje tokių saldainių atsiranda vis daugiau“, – apgailestavo R.Povilanskienė.
Pradeda vartoti nesulaukę pilnametystės
„Šešios sesės“ – metamfetaminas, anfetaminas, kokainas, heroinas, THC ir LSD – taip dar kartais pavadinamos tradicinės populiariausios medžiagos. Specialistai pastebi, kad nepaisant naujų mežiagų, senųjų paplitimas auga.
„Panašu, kad tiek prieš pandemiją, tiek jos metu paragavo visuomenė tų naujų medžiagų. Turėjome tragiškų, sveikatą luošinančių įvykių, ypač tarp jaunų pacientų. Todėl grįžta senosios psichoaktyviosios medžiagos, ypatingai kokainas“, – sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Gabija Laubner Sakalauskienė.
Pasak jos, Lietuvoje taip pat auga piktnaudžiavimas legaliais receptiniais vaistais. Be to psichoaktyvias medžiagas Lietuvoje renkasi vis daugau itin jaunų asmenų.
„Alkoholio ribojimas matosi, kad duoda tam tikrų išvadų.Jauni, iki 25 m. žmonės į toksikologijos centrą patenka ne tik su ūmiom pasekmėm dėl vienkartinio pavartojimo, bet su ūmiomis komplikacijomis, psichiatrinėmis patologijomis.
Iki 18 metų pradėta vartoti medžiaga gali lemti rimtas pasekmes: nuo atminties sutrikimų iki labai rimtų psichiatrinių ligų“, – sakė G.Laubner Sakalauskienė.
