Numatoma neįgalumo nustatymo ir neįgaliųjų priežiūros reforma, dėmesys demencijos ligoniam

2022 m. birželio 8 d. 09:17
Jurgita Andriejauskaitė, BNS
Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose rengiama ilgalaikė priežiūros ir neįgalumo nustatymo reforma, ji turėtų padidinti įvairių paslaugų prieinamumą, daugiau dėmesio žadama skirti demencija ir Alzhaimeriu sergantiems žmonėms.
Daugiau nuotraukų (5)
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) artimiausiu metu Vyriausybei ketina teikti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, parengtus kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Finišo tiesiojoje esantys pakeitimai, jei nebus kliūčių, rudenį turėtų pasiekti Seimą.
Juose, kaip pranešė SADM, bus aiškiau reglamentuotas žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir įgyvendinimo mechanizmas.
„Tikimės, kad bus geriau užtikrintos žmonių su negalia teisės, lygios galimybės ir nediskriminavimas visose gyvenimo srityse. Didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas asmenims su negalia, bus operatyviau suteikiamos individualizuotos paslaugos ir pagalba, informacinė aplinka ir informacija taps prieinama žmonėms su negalia“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot SADM, siūloma tobulinti negalios vertinimo modelį, kad jis iš esmės keistų visuomenės požiūrį į negalią.
„Dėmesys būtų skiriamas ne tiek medicininės asmens būklės, kiek jo gebėjimų veikti ir dalyvauti kasdieniame ir visuomeniniame gyvenime vertinimui. Negalios vertinimo procese jau būtų taikoma atvejo vadyba“, – BNS informavo ministerija.
Taip pat numatoma optimizuoti šiuo metu žmonių su negalia reikalus koordinuojančių įstaigų darbą – sujungti jas į vieną įstaigą.
Dėmesys sergantiems demencija
Už sveikatos paslaugų dalį reformos pakete atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ketina paslaugų išplėsti tiek dienos centruose, tiek namuose.
Įstatymo pakeitimai palies neįgalius asmenis, taip pat vyresnius kaip 65 metų žmones, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.
Siūloma visas žmogui su negalia skiriamas tikslines kompensacijas, taip pat ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, reglamentuoti viename įstatyme.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad labai didelis dėmesys šioje reformoje bus skiriamas demencija ir Alzhaimeriu sergantiems asmenims, jie visą laiką būdavo tarsi už ribos. Žinome, kad šita pacientų grupė stipriai stigmatizuojama mūsų visuomenėje“, – BNS teigė Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis.
Anot jo, naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas stacionariose įstaigose ketinama įrengti tokiems ligoniams pritaikytus skyrius.
„Žmonės būtų nerišami prie lovų, nenaudojami medikamentiniai slopinimo būdai, o būtų paruošta speciali, ergonomiška, pritaikyta tokiems asmenims aplinka“, – sakė patarėjas.
Žinių ketinama suteikti ir specialistams, lankantiems asmenis namuose, kad šie kuo anksčiau galėtų identifikuoti ir pastebėti galimus demencijos simptomus bei nukreipti tokius asmenis į medikus.
Anot M. Čiurlionio, „pasiruošiamieji darbai jau bus pradėti, bet fiziškai juos galėsime pačiupinėti po 2024 metų“.
Didins paslaugų skaičių
Anot M. Čiurlionio, pakeitimai numato koordinuotą socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą negalią turintiems asmenims tiek namuose, tiek dienos centruose ar stacionarinėse įstaigose.
SAM numačiusi stiprinti sveikatos paslaugų teikimą neįgaliems asmenims – jų ketinama suteikti daugiau, ilginti teikimo laiką.
„Jei viskas bus gerai, gal net šiemet turėsime sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymo projektą, kuriame bus numatyta, kad slaugos paslaugos turi būti užtikrinamos namuose ir vakarais, ir savaitgaliais“, – sakė M. Čiurlionis.
Šiuo metu tokios paslaugos teikiamos tik dienos metu.
Anot jo, šiuo metu apribotas ir paslaugų skaičius – asmuo per metus jų gali gauti iki 104.
„Įsigaliojus naujam įsakymui, kuomet įstaigos pradės teikti paslaugas vakarais ir savaitgaliais, numatytas paslaugų skaičius galėtų išaugti tris kartus, virš 300 paslaugų“, – teigė patarėjas.
Neįgaliam asmeniui namuose galėtų būti atliekami kraujo tyrimai, elektrokardiograma, visi reikiami tyrimai, kurie būtini vykstant į stacionarią įstaigą.
Be slaugos paslaugų, anot M. Čiurliono, numatytas ir kineziterapeuto įtraukimas, jis teiktų tęstinę reabilitaciją, o slaugytojo padėjėjas pagelbėtų rūpinantis higiena ir kt.
„Pagrindinis dalykas, kad žmogus, norėdamas gauti šias paslaugas, turi kreiptis į šeimos gydytoją. Taip jau yra ir dabar, bet visuomenė mažai apie tai žino“, – sakė ministerijos atstovas.
Ateityje taip pat ketinama sukurti vadinamąjį vertinimo įrankį, kuris, pasak atstovo, padėtų sveikatos priežiūros darbuotojams nustatyti, ar žmogui reikalinga ilgalaikė pagalba, ar ji galėtų būti teikiama namuose arba dienos centre ir kokiu dažnumu.
„Tikimės, kad iki 2024 metų turėsime tą įrankį, su kuriuo galėsime įvertinti asmens poreikius, neprisirišime prie žmogaus diagnozės, o labiau prie šiuo metu esančios būklės. Jei grįžęs iš ligoninės negali apsitarnauti, nustatytas funkcinis sutrikimas, mes padėsime“, – sakė M. Čiurlionis.
Daugiau pagalbos namuose
Anot M. Čiurlionio, stingant vietų stacionariose slaugos įstaigose, didesnis pagalbos teikimas namuose galėtų kompensuoti paslaugų suteikimą.
„Norėčiau atkreipti didžiulį dėmesį, kad didžioji dalis Vakarų Europos šalių, ypač Skandinavijos šalys, renkasi paslaugų namuose modelį, kuomet asmuo gauna reikiamas paslaugas namuose. Pas asmenį gali atvažiuoti specialistai – tiek sveikatos priežiūros, tiek socialiniai darbuotojai, teikti namų aplinkoje paslaugas“, – teigė M. Čiurlionis.
Jo teigimu, dar vienas svarbus komponentas šioje sistemoje – dienos centrai, padedantys neįgaliuosius prižiūrintiems, tačiau dirbantiems šeimos nariams. Praleidę dieną tokiame centre asmenys vakare parvežami namo, taip artimiesiems sudarant sąlygas dirbti.
Anot M. Čiurlionio, pagrindinis dalykas, kuris kelia daugiausiai klausimų – stacionarių įstaigų apjungimas.
„Šiuo metu didžiausia problema, su kuria susiduria asmenys, – kad iš slaugos ligoninės po keturių mėnesių gulėjimo asmuo yra išrašomas, nors reikalinga tęstinė pagalba. Tuo metu SADM globos įstaigose žmogus gali gulėti neribotą laiką, bet yra asmens prisimokėjimo dalis. Pagrindinis tikslas – sukurti tinklą įstaigų, kurios teiktų ilgalaikės priežiūros paslaugas“, – teigė patarėjas.
Siekia suvienodinti sistemą
Šiuo metu slaugos ligonines kuruoja SAM, o globos įstaigas – SADM. Vienų veikla kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kitų – iš savivaldybės ir biudžeto lėšų.
„Norėtume turėti vienodą ilgalaikę sistemą su vienu finansavimu, pavadinkime, tėkme viena kryptimi. Sulieti PSDF įmokas slaugai, sulieti valstybės ir savivaldybių biudžetus paslaugoms kompensuoti“, – sakė M. Čiurlionis.
Kaip BNS informavo SADM, siūloma optimizuoti šiuo metu žmonių su negalia reikalus koordinuojančių įstaigų darbą – sujungti jas į vieną įstaigą ir išplėsti funkcijas, didinti jų kompetencijas. Tikimasi, kad suplanuoti pokyčiai padės užtikrinti „vieno langelio“ principą ir tokiu būdu padidins asmeniui su negalia būtinos pagalbos prieinamumą.
Patarėjo teigimu, ambulatorinėmis slaugos paslaugomis namuose, pernai naudojosi 40 tūkst. asmenų.
Tarptautinių specialistų nuomone, pasak M. Čiurlionio, ilgalaikės priežiūros paslaugų tiek namuose, tiek dienos centruose ar stacionare Lietuvoje gali reikėti apie 127–200 tūkst. asmenų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.