Neriant giliau, iš Higienos instituto duomenų matyti, kad daugiau nei pusė alkoholio vartojimo tiesiogiai sukeltų mirčių lėmė alkoholinė kepenų liga, pernai nusinešusi 346 gyvybes.
Palyginimui, tokių mirčių 2019 m. buvo 226, 2020 m. – 301. Alkoholis kasmet pasiglemžia vis daugiau lietuvių gyvybių, kodėl?
„Pandemija sukėlė daug streso. Žmonės turėjo izoliuotis, sėdėti namie, negalėjo keliauti, socializuotis. Daugelį tai privedė prie depresijos, kurią jie skandino alkoholyje“, – blogėjančią alkoholio vartojimo statistiką lrytas.lt aiškino profesorius habil. dr. Julius Kalibatas.
Guostis galima nebent tuo, kad gūdžiais 2010 m. buvo dar blogiau. Tąmet alkoholinė kepenų liga Lietuvoje atėmė 445 gyvybes.
Ženklią dalį stipriųjų gėrimų sukeltų mirčių statistikoje ir toliau sudaro atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu. Pernai dėl šios priežasties mirė 139 Lietuvos gyventojai.
Palyginimui, 2020 m. fiksuotos 136 tokios mirtys, bet 2019 m. – 159. Nusikėlę į 2010 m. sužinome, kad tuomet atsitiktinai apsinuodiję alkoholiu mirė net 310 lietuvių.
Medikai nurodo, kad jų pagalbos dėl apsinuodijimo alkoholiu prašo tiek nuolat girtaujantys asmenys, tiek per šventes stipriųjų gėrimų padauginę lietuviai. Į gydytojų rankas patenka ir didesnį alkoholio kiekį pavartoję nepilnamečiai.
Trys alkoholinės kepenų ligos stadijos
J.Kalibatas alkoholį vadina „universaliu nuodu“ ir pastebi, kad žmonės jį naudoja jau tūkstančius metų.
„Yra kepenų fermentinės sistemos, kurios padeda alkoholį metabolizuoti (išskaidyti, aut.) (…) kai alkoholio kiekis nedidelis, jis metabolizuojamas iki netoksiškų galutinių produktų, vandens ir angliarūgšties.
Bet kepenų galimybės nėra begalinės. Jeigu jos normaliai veikia, nėra pažeistos, yra pajėgios per parą be žalos organizmui metabolizuoti, pavyzdžiui, iki 250 gramų degtinės. Deja, žmonės dažnai tokiais kiekiais neapsiriboja“, – pastebėjo profesorius.
Jis paaiškino, kad tarpinis alkoholio metabolizmo produktas – acetaldehidas, kuris yra itin toksiškas, neigiamai paveikia ir pažeisti gali įvairias organizmo sistemas, įskaitant širdį.
Kai alkoholio suvartojama per daug, kepenys nepajėgia jo suskaidyti, acetaldehidas ima kauptis, kyla alkoholinės kepenų ligos rizika. Ši, pasak J.Kalibato, skirstoma į kelias stadijas.
„Pirmiausiai tai – alkoholinis kepenų suriebėjimas, kai kepenyse kaupiasi perteklinis riebalų kiekis. Toliau seka alkoholinis hepatitas, kai atsiranda uždegiminiai procesai. Galutinė stadija – alkoholinė kepenų cirozė. Tada žuvusių ląstelių vietoje prasideda nereguliuojama regeneracija. To rezultate kepenyse atsiranda regeneraciniai mazgai, kurie sutrikdo kraujotaką per kepenis ir tulžies nutekėjimą“, – pasakojo profesorius.
Miršta dėl kraujavimo arba kepenų komos
Sutrikusi kraujo apytaka kepenyse paveikia ir kitus organus. Plečiasi stemplės ir tiesiosios žarnos venos, auga spaudimas jose, tad didėja ir venų plyšimo pavojus.
„Todėl alkoholine kepenų ciroze sergantis žmogus gali mirti dėl nukraujavimo. Kai plyšta stemplės venos, prasideda kraujavimas iš skrandžio, žmogus springsta savo krauju.
Kitas variantas – dėl kepenų pažeidimų sutrinka ne tik alkoholio, bet ir kitų medžiagų detoksikacinė funkcija, vystosi kepenų koma: blokuojama smegenų veikla, gyvybiniai, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, centrai.
Taigi, mirti galima nuo kepenų komos arba nukraujavimo“, – mirtinas kepenų cirozės komplikacijas įvardijo J.Kalibatas.
Moteris pakerta staigiau
Paklaustas, kaip greitai vystosi liga ir jos komplikacijos, profesorius pažymėjo, kad moteris alkoholio vartojimas, kaip taisyklė, pakerta staigiau.
„Moterų fermentinės sistemos, kurios metabolizuoja alkoholį, yra tris kartus silpnesnės. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad būna atvejų, kai moterims alkoholinė kepenų liga iki cirozės išsivysto vos per du metus“, – pasakojo J.Kalibatas.
Tuo metu vyrai, pasak jo, iki paskutinės ligos stadijos „keliauti“ gali ilgai. Dažnu atveju tai trunka 10–15 metų.
„Alkoholis slopina regeneraciją, todėl lyginant alkoholinę ir virusinę kepenų cirozė, pirmoji yra „gerybiškesnė“ (…) todėl būna, kad alkoholikai pratempia labai ilgai“, – aiškino profesorius.
Jis pridūrė, kad pažabojus potraukį alkoholiui, galimas kepenų funkcijos atstatymas, tačiau svarbu, kad atsiradusi priklausomybė būtų įveikta kuo anksčiau.
„Geriausia, kai vartojimas nutraukiamas ne tuomet, kai jau išsivysto alkoholinė kepenų cirozė, bet pirmose ligos stadijose, kai pasireiškia riebalinė hepatozė, kepenų uždegimas. Tada tas procesas yra grįžtamas, gali kepenys pilnai atsistatyti.
Kuomet piktnaudžiavimas alkoholiu nutraukiamas jau esant alkoholinei kepenų cirozei, tai, deja, jau padaryta negrįžtama žala. Tada jau nieko nepadarysi, klausimas tik, kiek žmogus gyvens, o tai gali priklausyti nuo įvairių faktorių, prognozuoti būna sudėtinga“, – perspėjo J.Kalibatas.
Apsinuodija per šventes ir ne tik
Statistika rodo, kad Lietuvoje vidutiniškai per savaitę dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu miršta 2–3 žmonės. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė sako, kad galima išskirti kelias alkoholiu apsinuodijančių pacientų grupes.
Visų pirma, tai yra nuolat alkoholį vartojantys asmenys, kurie tą vartojimą pabandė nesėkmingai nutraukti – šie pacientai dažniausiai kreipiasi į mūsų ligoninę.
Kita grupė – įvairių švenčių (Kalėdų, Velykų, gimtadienių ir pan.) metu netyčia alkoholiu apsinuodiję žmonės. Taip dažniausiai nutinka, kai žmogus būna pavargęs, nepavalgęs, po darbo dienos nueina į vakarėlį, padaugina alkoholio ir praranda sąmonę. Jį ištinka vadinamasis „black out‘as“ (liet. „užtemimas“, aut.)
Dar viena grupė – nepilnamečiai, neapskaičiavę, kiek alkoholio gali išgerti. Galbūt alkoholio koncentracija jų kraujyje nebūna labai didelė, bet artimieji išsigąsta ir kreipiasi į gydytojus. Tiesa, nepilnamečiai į mūsų ligoninėje negydomi“, – lrytas.lt komentavo G.Mikulevičienė.
Kada dėl apsinuodijimo alkoholiu kreiptis į medikus?
Ji pabrėžė, kad apsinuodijimo alkoholiu rizika priklauso nuo to, ar žmogus tinkamai pavalgė, kokį alkoholio vartojimo „stažą“ turi. Taip pat pastebima, kad moterys linkusios apsinuodyti žymiai lengviau. Greičiau apsinuodija jautrūs žmonės, turintys įvairių ligų.
„Apsinuodijimo alkoholiu rizika visiškai nepriklauso nuo alkoholio rūšies. Taip pat mitas, kad maišant alkoholį yra lengviau apsinuodyti. Viskas priklauso nuo bendro suvartoto alkoholio kiekio, o maišant alkoholį yra sunkiau suprasti, kiek jo suvartoji“, – paaiškino G.Mikulevičienė.
Gydytojos teigimu, dėl apsinuodijimo alkoholiu į medikus reikėtų kreiptis tada, kai žmogus nutraukia ilgalaikį alkoholio vartojimą ir savarankiškai negali suvaldyti nutraukimą lydinčių simptomų: nerimo, baimės, haliucinacijų, traukulių priepuolių ir kt.
„Pagalbos kreiptis reikėtų ir jei asmuo kenčia nuo nuolatinio pykinimo ir vėmimo (daugiau nei 5–6 kartus per dieną), viduriuoja ir jaučia intensyvius pilvo skausmus. Tokiais atvejais galima įtarti kasos uždegimą, kuriam reikia gydymo. Taip pat į gydytojus reikėtų kreiptis, jei žmogus pagelsta.
Kalbant apie atsitiktinius apsinuodijimus alkoholiu, pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų tada, kai pasireiškia smarkus, nesustabdomas vėmimas, žmogus praranda sąmonę, jo neįmanoma pažadinti. Tačiau dažniausiai žmogus būna tiesiog gausiai išgėręs ir gydymo jam nereikia. Deja, lašelinės žmogaus negydo – alkoholį skaido kepenys, todėl reikia laiko ir kantrybės“, – pažymėjo G.Mikulevičienė.
Įžvelgia pandemijos įtaką
Paprašytas pakomentuoti augančią mirštamumo nuo alkoholinės kepenų ligos statistiką, J.Kalibatas nurodė, kad kaltas pandeminis laikotarpis.
„Pandemija sukėlė daug streso. Žmonės turėjo izoliuotis, sėdėti namie, negalėjo keliauti, socializuotis. Daugelį tai privedė prie depresijos, kurią jie skandino alkoholyje“, – teigė J.Kalibatas.
Jis pridūrė, kad visame pasaulyje kalbama apie ypač neigiamą koronaviruso pandemijos įtaką žmonių psichinei sveikatai.
„Deja, daugelis psichinę sveikatą „atstatyti“ stengiasi ne raminamaisiais vaistais, o alkoholiu, kuris lengvai prieinamas“, – pridėjo profesorius.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,1 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio. Tai yra 0,7 litro daugiau nei 2020 m., nurodo Statistikos departamentas.
