Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė tikina, kad daugelis rajonų gyventojų jau dabar net nesudėtingų medicininių procedūrų važiuoja pas didesnių miestų medikus.
„Reformos esmė tokia ir yra, kad nesudėtingos paslaugos, tos pačios chirurginės intervencijos, kurias nebūtina atlikti universitetinėse ar trečio lygio ligoninėse, jos ir būtų suteikiamos gyventojams arčiau namų“, – „Žinių radijos“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Ž.Gudlevičienė.
Tuo metu didesnės ligoninės, jos tikinimu, galėtų susitelkti ties sudėtingesnėmis sveikatos būklėmis.
Nemažai kritikos sulaukia idėja apjungti pirmines ir antrines paslaugas teikiančius medikus: šeimos gydytojus ir gydytojus specialistus. Premjerės patarėja pabrėžia, kad tai liečia tik ambulatorinį lygmenį.
„Čia pat vietoje, tame sveikatos centre, kurie yra planuojami, būtų ir šeimos gydytojai, ir gydytojai specialistai, ir visuomenės sveikatos specialistai. Prasiplečia pirminė priežiūra, pirminė pagalba nuo profilaktikos iki nesudėtingos specializuotos pagalbos“, – tikino Ž.Gudlevičienė.
Didžiųjų miestų gyventojai, premjerės patarėjos tikinimu, dėl pertvarkos pasikeitimų apskritai nepajus, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka jiems nesikeis.
Pacientas toliau rinksis didmiestį?
Tačiau regioninių ligoninių atstovai siūlomam modeliui priešinasi.
„Rajoninėse ligoninėse, kur užsidarys didesni chirurgijos ir reanimacijos skyriai, ten pacientams atsiras įtampa, kai juos reikės kažkur padėti“, – sako Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Jis taip pat nemano, kad ambulatorinės pagalbos stiprinimas rajonuose paskatins pacientus nevažiuoti į didmiesčius, „kai to nereikia“.
„Vis tiek bus rašomas siuntimas, pats žmogus ir spręs, kur jam važiuoti“, – pastebėjo V.Sudaris.
Jis taip pat reiškė abejones, ar išaugęs sunkių, skubios pagalbos reikalingų, pacientų srautas netaps galvos skausmu didžiųjų miestų medikams.
„Jeigu rajonuose nelieka chirurgų, turime papildomą kiekį operacijų, kurias reikia skubiai atlikti, tai pralaidumas kitose ligoninėse turi tiek kartų padidėti. Tai pralaidumas ir priėmimo skyrių, ir operacinės, ir reanimacinės pagalbos.
Jeigu galvosime, kad tos ligoninės pačios kaip kempinės sugers viską, tai įvyks be problemų, be žalos žmogui, tuomet viskas tvarkoje“, – sakė V.Sudaris.
„Bet žiūrint į tai, kad nėra galvojama išplėsti resursus centrinėse ligoninėse, mane apima abejonė ir nuogąstavimas“, – pridūrė V.Sudaris.
Kaip atrodys pavežėjimo paslauga?
Tačiau Ž.Gudlevičienė tikino, kad apkrova centrinėse ligoninėse išaugs nežymiai.
„Yra atlikti ministerijos skaičiavimai, kad uždarant keletą skyrių, tik 3,7 proc. gyventojų reikės kažkur pavažiuoti“, – sakė premjerės patarėja.
Tokiems atvejams planuojama pavežėjimo paslauga. Jis turėtų būti organizuojamas ir savivaldybės viduje, ir tarp skirtingų rajonų.
Užsisakyti pavežėjimo paslaugą bus galima paskambinus telefono numeriu 1808.
„Tai nėra greitoji pagalba, kad man dabar bloga, aš paskambinau, vežkite mane. Tai yra greitosios pagalbos paslauga.
O pavežėjimo paslauga bus planuota. Jeigu jūs žinote, kad ketvirtadienį jums reikės nuvykti pas gydytoją, bet pagal numatytus kriterijus jūs negalite nuvykti pats, užsisakote šitą pavežėjimo paslaugą. Tuomet esate ir pavežamas, ir grąžinamas atgal“, – paaiškino Ž.Gudlevičienė.
Tuo metu didžiųjų miestų gyventojai, premjerės patarėjos tikinimu, dėl pertvarkos pasikeitimų apskritai nepajus, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka jiems nesikeis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra skelbusi, kad keliose savivaldybėse planuojama išbandyti pavežėjimo sistemos modelį įgyvendinant bandomąjį projektą. Pirmam jo etapui įgyvendinti numatyta skirti 9 mln. eurų.
SAM nurodo, kad ligoninių pertvarkos tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir kokybiškesnės sveikatos priežiūros paslaugos.
Įstaigų tinklą pertvarkyti planuojama iki 2025 metų.
