SAM nurodo, kad juos įgyvendinus, būtų sutaupyti gyventojų pinigai, o užtikrinta socialiai teisingesnė vaistų ir MPP kompensavimo sistema būtų naudinga visiems, o labiausiai – besirenkantiems vaistus ir MPP su mažiausia priemoka. Dėl naujų nuostatų sutaupytos lėšos būtų panaudotos inovatyviems, ypač pacientų laukiamiems vaistams bei MPP kompensuoti, taip pat tai leistų praplėsti jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygas.
Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.
Priemokos augs euru
SAM inicijuojami pakeitimai, skatinantys rinktis pigiausius vaistus, kompensuojamųjų vaistų priemokas padidins kiek daugiau nei euru, sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
„Supraskime, kad vaistai šiuo metu kompensuojami visi, kurie papuola į kainyną, 100 proc. bazinės kainos ir prisimokėjimui lieka tik ta nedidelė dalis, kuri atsiranda būtent per priemoką“, – trečiadienį sakė jis.
„Turime įsidėję ir vadinamąsias lubas. Tai reiškia, jog dabar priemoka neviršija 5 eurų net ir brangiausiems vaistams, kurie gali kainuoti 1000 eurų. (...) Po šių pakeitimų, jei jie bus priimti, bus šiek tiek daugiau nei 5 eurai“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
Dabar teisės aktai numato, kad priemoka vienai vaisto pakuotei negali viršyti 20 proc. bazinės kainos, bet taip pat ji negali viršyti 4,7 euro.
SAM siūlo nuo kitų metų pakelti priemokos kartelę iki 25 proc. nuo bazinės kainos arba 15 proc. vidutinės recepto kainos. Tokiu atveju priemoka didėtų iki 5,87 euro.
Žada didesnę konkurenciją
SAM minėtųjų pokyčių nurodo besiėmusi, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neskatina vaistų tiekėjų tarpusavio konkurencijos. To pasekmė – vaistų kainos, palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, yra aukštos.
Taip pat pastebimas neproporcingas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidų augimas vaistams ir MPP kompensuoti, taip pat valstybės biudžeto išlaidų didėjimas, dengiant pacientų, gaunančių mažas pajamas bei 75 metų ir vyresnių asmenų priemokas.
SAM, ieškodama galimybių padėti šalies gyventojams sutaupyti, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus, ir siekdama racionalaus PSDF biudžeto naudojimo, siūlo įvesti visų (ne tik vieno tiekėjo) kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkį.
Tikimasi, kad dėl padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 16 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamuosius vaistus ar MPP, už kuriuos paciento priemoka kainynų grupėse yra mažiausia, – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Skatins senjorus rinktis pigiausią medikamentą
Tikinama, kad taip siekiama mažinti finansinę naštą, įsigyjant kompensuojamuosius vaistus ne tik tam tikrų socialinių grupių asmenims, bet ir visiems gyventojams. Jei žmogus per kalendorinius metus pirkdamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka priemokoms išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą (t. y. 45 eurus), vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos.
Tai reiškia, kad viršijęs šią sumą pacientas iki pat einamųjų kalendorinių metų pabaigos priemokų už kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka nemokėtų, o šių vaistų įsigijimo išlaidas padengtų valstybė. Tokiu būdu būtų skatinamas racionalesnis vaistų vartojimas, tausojamos namų ūkio išlaidos daug vaistų vartojantiems pacientams. Skaičiuojama, kad toks „krepšelio“ įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų.
Be to, šiuo metu stebima situacija, kai du trečdaliai mažas pajamas gaunančių ir 75 metų amžiaus ar vyresnių gyventojų renkasi brangesnius ar brangiausius kompensuojamus vaistus bei MPP.
„Norime šitoje vietoje įvesti racionalumą, lyginant su bendra populiacija“, – sakė A.Pečkauskas.
Įsigaliojus naujajai tvarkai, tokiems pacientams būtų dengiamos mažiausią priemoką turinčių vaistų bei MPP priemokos. Jei gyventojas pasirinktų vaistą ar MPP su didesne priemoka, jis turėtų sumokėti tik priemoką, tačiau visos vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kainos jam mokėti nereikėtų.
Keičiant paciento priemokų dengimo tvarką, kartu įvertinti ir poreikiai pacientų, kuriems reikalingi vaistai, kurių dėl jų medicininių savybių negalima keisti kitais. SAM siūlo patikslinti Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas ir numatyti, kad Vyriausybė būtų įgaliota nurodyti vaistus, kurie būtų laikomi vaistais su mažiausia priemoka. Priemokos už šiuos vaistus dengtų valstybė. Tokiais vaistais bus laikomi vieno tiekėjo vaistai, visi biologiniai vaistai (pavyzdžiui, insulinas) ir mažo terapinio indekso vaistai (pavyzdžiui, po transplantacijos skiriami imunosupresantai, vaistai epilepsijai gydyti ir pan.), nepriklausomai nuo šiuos vaistus tiekiančių gamintojų skaičiaus.
Dar vienas reikšmingas pokytis, padėsiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant MPP. Šiuo metu didelės dalies į kainyną patenkančių MPP pacientų priemokos viršija 100 proc., o kai kuriais atvejais – net 300 proc. valstybės kompensuojamos kainos.
Tai didelė finansinė našta sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, slaugomiems pacientams ar jų šeimos nariams. SAM siekia nustatyti, kad maksimalios pacientų priemokos neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leistų mažinti MPP kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas.
SAM nurodo, kad minėtus procesus paskatino ir siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimą bei įstatymo lygmeniu patvirtinti principus, pagal kuriuos būtų nustatoma valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos.
