Pasak pranešimo, dauguma dabartinių susirgimų beždžionių raupais pasireiškė lengvais ligos simptomais. Tačiau pažymima, kad beždžionių raupų virusas gali sukelti sunkią ligą tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, mažiems vaikams, nėščioms moterims ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
Pranešime cituojama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro direktorė dr. Andrea Ammon pažymėjo, jog „manoma, kad tolesnio viruso plitimo per artimą kontaktą, pavyzdžiui, lytinių santykių metu tarp asmenų, turinčių kelis seksualinius partnerius, tikimybė yra didelė“.
Beždžionių raupų viruso perdavimas gali vykti per glaudų gleivinės ar nepažeistos odos tiesioginį sąlytį su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę, rūbus. Sukėlėjas taip pat gali būti perduotas per didelius kvėpavimo takų lašelius ilgalaikio kontakto akis į akį metu.
Didžiausią riziką užsikrėsti yra asmenims, gyvenantiems kartu su žmogumi, kuriam įtariama ar patvirtinta beždžionių raupų infekcija bei asmenims, kurie keliavo į šios ligos endemines šalis (centrinės ir vakarų Afrikos šalys).
„Beždžionių raupai nėra lengvai plintanti liga nuo žmogaus žmogui. Didžiausią riziką užsikrėsti turi asmenys artimai kontaktuojantys su sergančiuoju, t.y. šeimos nariai, seksualiniai partneriai ir medicinos darbuotojai, teikiantys jiems paslaugas“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pasak prof. S.Čaplinsko, jei dabartinis protrūkis nebus suvaldytas ir virusas vėl išplistų į imlių gyvūnų rūšis, egzistuoja pavojus, kad beždžionių raupai gali tapti endeminiais Europoje, nes viruso plitimas nuo žmonių gyvūnams teoriškai įmanomas.
„Beždžionių raupų virusas ir toliau plinta tarp žmonių ir, jei jis pateks į regiono gyvūnų rūšis, jis gali įsitvirtinti, nors manoma, kad tokia rizika yra labai maža“, – rašoma ECDC pranešime.
Jame pažymima, kad šiuo metu mažai žinoma apie Europos naminių (žinduolių) gyvūnų rūšių tinkamumą būti beždžionių raupų viruso šeimininkais, tačiau manoma, kad graužikai ir voverės, greičiausiai, bus tinkami šeimininkai virusui ir jo pernešimui. Būtent todėl, virusas gali įsitvirtinti Europos laukinėje gamtoje ir liga gali tapti endemine zoonoze.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nustatyta jau daugiau kaip 250 ligos atvejų 16-oje valstybių.
