Pasak jo, Afrikoje paplitusios dvi viruso linijos, viena jų šiame žemyne pražudo apie 10 proc., kita – iki 1 proc. užsikrėtusiųjų.
„Ta linija, kuri dabar plinta Europoje, jos mirštamumas yra mažesnis. Panašu, kad mirties atvejų gali būti iki 3 procentų. Bet reikia pabrėžti, jei eina kalba apie sveikus, jaunus žmones, liga paprastai bus lengvesnė ir kaip tas pats gripas, kovidas, ši liga bus pavojingesnė žmonėms, turintiems silpnesnę imuninę sistemą – ar dėl amžiaus, ar dėl gretutinių ligų“, – LRT trečiadienį sakė profesorius.
Anot jo, užsikrėsti galima tik artimo kontakto metu, per pūslelių skystį. Jis patvirtino, kad yra duomenų, jog virusas gali būti perduodamas ir lytiniu keliu, per gleivinę, taip pat per bendrą patalynę, rankšluosčius, virusas gali pasklisti ir oro lašeliniu būdu, per stambius lašelius.
Ekspertas pabrėžė, kad šios ligos užkrečiamumas yra gerokai mažesnis, nei, pavyzdžiui, COVID-19, tam reikia gerokai ilgesnio kontakto.
Pastarosiomis dienomis virtinėje Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Jungtines Valstijas, buvo paskelbta apie nustatytus užsikrėtimo beždžionių raupais, kurie yra endeminiai kai kuriose Afrikos dalyse, atvejus.
Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.
Specialistai atidžiai stebi naujausią informaciją apie beždžionių raupų plitimą pasaulyje ir Europos Sąjungoje, didinamas gydymo įstaigų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos budrumas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro teigimu, tikimybė, jog beždžionių raupų protrūkis paveiks didelę visuomenės dalį, yra „labai maža“.
