Kaip antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), lyginant 2020 ir 2021 metų duomenis, vienerių metų skiepijimo nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir Haemophilus influenzae B tipo apimtys nukrito nuo 91,35 iki 90,05 procentų.
Paskiepytų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės dvimečių sumažėjo nuo 90,11 iki 88,41 proc., o septynmečių – nuo 90,53 iki 88,37 procentų. Mažiau paskiepyta naujagimių nuo hepatito B – nuo 95,22 iki 92,52 proc., pakilimas fiksuotas tik paskiepytų nuo meningokokinės B infekcijos gretose – nuo 74,97 iki 76,09 procentų.
„Viena iš šios neigiamos tendencijos priežasčių – mažėjantis pasitikėjimas skiepais, atitinkamai ir patikimos informacijos stoka. Viešojoje erdvėje yra gausu kontrastingos informacijos apie skiepus bei klaidinančios informacijos kurstomų ginčų apie vakcinų saugumą, kas ypatingai trikdo visuomenę ir sukelia nepagrįstas abejones dėl skiepijimosi naudos“, – pranešime sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, vakcinacijos apimtys pirmiausiai ėmė mažėti dėl pandemijos – tėvai nebevedė vaikų skiepytis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, mat baiminosi užsikrėsti COVID-19. Taip pat trūko informacijos dėl galimybės tęsti rutininius skiepus karantino metu, o dėl koronavirusu sergančių medikų bei apsunkintos galimybės patekti pas šeimos gydytojus sutriko sveikatos priežiūros paslaugos.
NVSC kol kas sergamumo augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuoja, tačiau pranešime perspėja, jog tai nereiškia, kad toks scenarijus negalimas artimiausioje ateityje.
„Kol kas augimo užkrečiamosiomis ligomis nefiksuojame, tačiau tai nereiškia, jog tai negresia artimiausioje ateityje. Kaip žinia, priemonės, naudotos sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą, sustabdė ir kitų infekcijų cirkuliaciją visuomenėje.
Tačiau atsisakius šių priemonių ir toliau negrįžtant prie rutininių skiepų, kyla grėsmė išaugti sergamumui užkrečiamomis ligomis, kurios valdomos skiepais. Mažėjant skiepijimo apimtimis, mažėja ir kolektyvinis imunitetas visuomenėje“, – aiškina D. Razmuvienė.
NVSC duomenimis, 2020 metais kokliušu sirgo 67 žmonės, iš kurių 52 vaikai, 2021 metais susirgimų šia infekcija nefiksuota. Užpernai tymais sirgo du gyventojai, pernai užsikrėtusiųjų nebuvo. Epideminiu parotitu 2020 metais sirgo devyni žmonės, iš kurių septyni – vaikai, 2021 metais – du suaugusieji ir vienas vaikas.
2020 metais hepatitu B susirgo 10 gyventojų, iš kurių vienas – vaikas, o 2021 metais – devyni suaugusieji. Užpernai meningokokine infekcija užsikrėtė 12 žmonių, iš kurių septyni – vaikai, o pernai – 11 gyventojų, iš kurių keturi – vaikai. Užpernai sirgusiųjų stablige nebuvo, bet pernai fiksuotas vienas ligos atvejis.
Epidemiologė ragina atkreipti dėmesį į vienerių, 6–7-erių, 15–16-ikos metų nepaskiepytųjų nuo kokliušo, difterijos ir stabligės vaikų grupes, mat skiepijimo apimtys yra nepakankamos, taip pat perspėja dėl revakcinacijos nuo difterijos ir stabligės.
„Nors valstybė finansuoja vakciną nuo difterijos ir stabligės, vis mažiau žmonių tuo pasinaudoja. Dar mažiau yra žinančių, kad nuo šių infekcijų reikia revakcinuotis kas 10 metų. Nepaisant to, kad gydymas nuo stabligės yra, efektyviausia priemonė nuo šios infekcijos vienareikšmiškai yra skiepai. Ši vakcina sumažina tikimybę susirgti stablige net iki 95 proc., net jei sukėlėjas ir patenka į audinius“, – sakė ji.
D. Razmuvienė primena, kad stablige galima užsikrėsti per žemėmis užterštas žaizdas, nes šios ligos sukėlėjo sporos gali išbūti dirvoje iki trejų metų, jos yra atsparios temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikiui.
Stablige susergama sukėlėjui patekus į žaizdą, o šia infekcija gali susirgti visi nepasiskiepijusieji, sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.
Anot D. Razmuvienės, didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla dirbantiems žemės ūkio darbus, soduose prie namų, todėl stabligės atvejai dažniausiai fiksuojami šiltuoju metų laiku. Pagrindinis stabligės simptomas yra raumenų spazmai, o jei tai kvėpavimo raumenys – pacientui gresia mirtis.
