Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad nustatyta jau daugiau kaip 250 ligos atvejų 16-oje valstybių.
„Šią akimirką galime pasakyti, kad šita problema tikrai netaps tokia globalia kaip kovidas. Pirmas dalykas, kad beždžionių raupus, kiek žinoma, platina žmonės, kurie jau turi klinikinių reiškinių ir tik artimo kontakto metu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Tuo metu koronavirusas plito daug lengviau. Juo užsikrėsti buvo galima ženkliai paprasčiausiai, apsilankius patalpoje, kurioje prieš tai buvo infekuotas žmogus, pabrėžė profesorius.
Skirtingai nei COVID-19 pandemijos pradžioje, prieš raupų virusą jau turimi efektyvūs skiepai.
S.Čaplinskas teigė, kad jie 80–85 proc. veiksmingi prieš beždžionių raupus, tačiau, jo nuomone, sunku įsivaizduoti, kad prireiks masinės vakcinacijos.
Nepavyksta atsekti plitimo kelių
Didelę nuostaba sveikatos specialistams beždžionių raupų plitimas kelias, nes ši liga nėra paprastai perduoda kitam žmogui, reikalingas kontaktas su žaizdomis, iš kurių virusas išsiskiria.
„Paprastai ligą platina tik žmogus, kuris jau turi tuos klinikinius reiškinius“, – pabrėžė S.Čaplinskas.
Tiesa, jis pridūrė, kad dar neaišku, ar beždžionių raupų platinimas inkubaciniu laikotarpiu nėra įmanomas.
„Tokių atvejų žinoma nebuvo“, – sakė profesorius.
Visgi visuomenės sveikatos specialistams šiuo metu nepavyksta paaiškinti, kas lėmė netikėtą beždžionių raupų paplitimą už Afrikos žemyno ribų.
„Šitas virusas yra endeminis. Tai reiškia, kad jį platina gyvūnai, kurie gyvena Vakarų ir Centrinėje Afrikoje“, – pažymėjo S.Čaplinskas.
„Keista tai, kad daugumoje atvejų nėra aiškus pirminis užsikrėtimo kelias. Todėl stengiamasi išsiaiškinti plitimo grandinę“, – pridūrė jis.
Pasak profesoriaus, pagrindinis šios ligos platintojas yra ne beždžionės, o įvairūs graužikai.
Mutacijos – tik nežymios
S.Čaplinskas nuramino, kad beždžionių raupai nepasižymi mutageniškumu, tad jie neturėtų įgyti pavojingesnės formos.
„Šitas virusas neįgis tokių mutacijų kaip kovido, gripo sukėlėjas, ŽIV virusas. Tam tikros mutacijos vyksta, bet jos nebus lemiamos, nepakeis skiepų efektyvumo“, – teigė profesorius.
Jis paaiškino, kad prieš beždžionių raupus taikomas simptominis gydymas.
„Dauguma žmonių serga lengvai. Kai kas, deja, gali susirgti ir sunkiai. Labiausiai vargina tie bėrimai, skausmingi šašai, jiems nukritus kurį laiką lieka pigmentinės dėmės“, – sakė S.Čaplinskas.
Pasak jo, kol kas pakanka stebėti viruso plitimą, o kiekvienas žmogus, pajutęs bet kokius infekcinės ligos simptomus, turėtų izoliuotis ir kreiptis į gydytoją.
Beždžionių raupai paprastai nebūna mirtini, dažniausiai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmu, limfmazgių patinimu, nuovargiu. Vėliau atsiranda į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido. Dažniausiai pasveikstama per 2–4 savaites.
