Pirmadienį numatoma pranešti atnaujintus JK užsikrėtimų skaičius, o Vyriausybės nustatytose gairėse teigiama, kad po didelės rizikos kontakto su užsikrėtusiuoju, žmonės turėtų izoliuotis 21 dienos laikotarpiui.
Beždžionių raupai JK plinta tarp vietinių gyventojų, kalbama ne tik apie įvežtinius infekcijos atvejus, pavojų pabrėžia specialistai.
Penktadienio duomenimis JK viso buvo nustatyta 20 beždžionių raupų atvejų. Tačiau užkrečiamųjų ligų ekspertai mano, kad užsikrėtimų skaičiai netrukus „žymiai padidės“.
„Kasdien nustatoma vis daugiau ligos atvejų“, – sekmadienio rytą BBC sakė JK sveikatos apsaugos agentūros (UKHSA) vyriausioji medicinos patarėja, gydytoja Susana Hopkins.
„Visoje Europoje buvo ilgas apribojimų laikotarpis, tačiau mes nežinome, kada ir kaip ši infekcija atkeliavo į Europą“, – pridūrė ji.
Pasak gydytojos, nei vienas iš 20 šalyje susijusių atvejų nėra tarpusavyje susijęs, specialistams nepavyksta atsekti epidemiologinės įvykių grandinės.
Naujose UKHSA rekomendacijose žmonėms, kurie turėjo „neapsaugotą tiesioginį kontaktą arba didelės rizikos sąlytį per aplinką“ su infekcija, rekomenduojama izoliuotis ir vengti kontakto su žmonėmis, kurių imunitetas yra nusilpęs, taip pat nėščiosiomis ir vaikais iki 12 metų.
Nerimas dėl protūkio
JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad beždžionių raupų protrūkis pasauliniu mastu kelia „susirūpinimą“, o Izraelis ir Šveicarija šį savaitgalį pranešė apie pirmuosius infekcijos atvejus, Austrija sekmadienį užregistravo pirmąjį įtariamą užsikrėtimą.
Po COVID-19 pandemijos kai kuriose šalyse vis daugiau dėmesio sulaukia neįprastos ligos protrūkis.
Pranešama, kad Belgija įvedė 21 dienos karantiną tiems, kurie užsikrėtė beždžionių raupais po to, kai šalyje buvo užregistruotos keturios infekcijos.
Ši liga, kuri paprastai nebūna mirtina, dažniausiai pasireiškia karščiavimu, raumenų skausmu, limfmazgių patinimu, nuovargiu. Vėliau atsiranda į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido. Dažniausiai pasveikstama per 2–4 savaites.
Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.
Nežino, iš kur infekcija atėjo
S.Hopkins pabrėžė, kad suaugusieji ligą pakelia „palyginti lengvai“, bet mažiems vaikams gresia didesnė rizika. Visgi, gydytoja atsisakė komentuoti pranešimus apie reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydomą pacientą.
Ji sakė, kad rizika plačiajai visuomenei „šiuo metu išlieka labai maža“, tačiau žmonės „turi išlikti budrūs“.
„Mes žmonėms patariame, jei turite simptomų, venkite artimo kontakto su kitais asmenimis ir kreipkitės į gydytoją“, – pridūrė S.Hopkins.
Ji sakė, kad ankstyvieji simptomai yra „nespecifiniai“, jie panašūs į kitų virusinių infekcijų.
Vėlesniuose ligos etapuose žmonėms atsiranda bėrimas, dažniausiai ant veido ir rankų odos, bet gali paveikti ir lytinius organus.
„Pradžioje tai raudonos dėmės, kurios pereina į pūsleles, kurios šiek tiek primena vėjaraupius“, – sakė S.Hopkins.
„Jie virsta šašais, o kai nukrenta, nebėra užkrečiami“, – pridūrė gydytoja.
Rytų Anglijos universiteto Noridžo medicinos mokyklos profesorius Polas Hanteris „Sky News“ sakė, kad liga į Europą buvo atkeliavusi ir anksčiau.
„Manau, kad 2018 m., kai buvo nedidelis protrūkis, susijęs su kelionėmis. Infekcija buvo perduota sveikatos priežiūros darbuotojams“, – aiškino jis.
P.Hanteris teigia, kad susirgimų beždžionių raupais kelis pastaruosius metus daugėjo visame pasaulyje, o protrūkiai Vakaruose paprastai kildavo dėl sąlyčio su gyvūnais.
„Tačiau pirmą kartą matome tokį didelį protrūkį keliose šalyse, kai žmogus kitą žmogų užkrėtė už Afrikos ribų“, – sakė profesorius.
Parengta pagal „Sky News“ inf.
