„2019–2021 metais ir šiais metais finansuojama Europos Sąjungos lėšomis 12 žemo slenksčio kabinetų visoje šalyje, dešimt lokacijų. (…) Šių metų pabaigoje finansavimo srautas baigiasi, tačiau turime vilties, kad tai perims valstybinis finansavimas“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Anot jo, finansavimas būtinas norint tęsti vykdomas programas. Šiemet joms gauta apie 400 tūkst. eurų.
Žemo slenksčio kabinetuose teikiamos nemokamos konfidencialios anoniminės sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos asmenims, vartojantiems švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu, taip pat užsikrėtusiems ŽIV, hepatitu C.
Nežinia dėl ateities
Tokiai veiklai finansavimą gaunančios organizacijos „Demetra“ vadovės Svetlanos Kulšis teigimu, dėl besibaigiančio finansavimo sunku prognozuoti tolesnę veiklą.
„Dėl tolesnių žingsnių, labai neramu dėl finansavimo, kas bus po Naujųjų metų“, – teigė S. Kulšis.
Pasak jos, įstaiga gaudavo apie 15 tūkst. ŽIV testų, jie atrankos būdu buvo skiriami į žemo slenksčio kabinetus ateinantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pasibaigus projektui, tokių testų gali pristigti.
S. Kulšis teigimu, pastaraisiais metais būtent europinių fondų lėšų dėka išplėstas ir teikiamų paslaugų spektras.
„Įtraukėme ne tik testavimą nuo ŽIV, bet ir nuo hepatito C, sifilio. Teisinė bazė dar nepalanki nevyriausybinėms organizacijomis teikti tokias paslaugas, mums egzistuoja apribojimai“, – sakė ji.
Anot „Demetros vadovės, kad galėtų teikti paslaugas, nevyriausybinė organizacija turi sudaryti bendradarbiavimo sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir teikti paslaugas per institucijas.
S. Kulšis duomenimis, kiekvieną mėnesį įstaigoje dėl ŽIV ištiriama daugiau 100 asmenų, maždaug 1 proc. jų nustatomas virusas. Tokiu atveju įstaiga nukreipia asmenis gydymui, teikia įvairias kitas paslaugas.
Anot gydytojos Ligitos Jančorienės, šeimos gydytojai iki šiol neturi galimybės paskirti ŽIV antikūnų testo asmeniui, kuris gali būti užsikrėtęs. Šis klausimas spręstas dar iki pandemijos, tačiau į šeimos gydytojų krepšelį tokie testai nepateko.
„Lietuva gerokai atsilieka skaičiumi pacientų, kurie gydomi. Jei vidutiniškai Europos šalyse 73 proc. patekę į gydymo įstaigas, (…) tai Lietuvoje 43 procentai“, – teigė medikė.
Jungtinės Tautos buvo nubrėžusios tikslą iki 2020 metų išaiškinti 90 proc. sergančių asmenų, tiek jų turėtų patekti ir į gydymo įstaigas.
Sprendimai vėluoja
Anot Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės Morganos Danielės, su ŽIV pasaulis gyvena jau 36 metus, tačiau spręsti problemas Lietuvoje iki šiol vėluojama. Vienas tokių klausimų – saugesnio narkotikų vartojimo kambariai.
„Kai eina kalba, susiduriame su emociniu pasipiktinimu, kaip čia galima steigti specialias patalpas, kur keičiami švirkštai, leidžiama vartoti ir kalbama apie saugų vartojimą“, – teigė politikė.
Pasak jos, Šveicarijoje tokie kambariai veikia nuo 1986 metų ir padeda mažinti apsvaigusių žmonių gatvėse skaičių, veikia kaip ŽIV ir hepatito C, mirčių nuo perdozavimo, viešosios tvarkos pažeidimų, komplikacijų prevencija.
M. Danielė teigė, kad artimiausiu metu bus siekiama plėsti prevencijos paslaugas, o minėti kambariai būtų viena priemonių.
„Reikia išspręsti teisinius ŽIV ištyrimo barjerus, reikia sprendimų, kaip padaryti ŽIV testavimą, greituosius testus labiau prieinamus kiekviename punkte, kur teikiamos paslaugos žmonėms, vartojantiems narkotikus. Užtikrinti kuo paprastesnį patekimą į gydymą“, – teigė politikė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs hepatitu C prieš daugelį metų susirgęs Karolis pasakojo, kad tuomet buvo paliktas su diagnoze ir jo ligos gydymas nebuvo finansuojamas. Galiausiai vyras pasakojo išvykęs į Daniją, kur jam iškart skirti brangūs vaistai. Šioje šalyje vyras lankėsi ir saugaus narkotikų vartojimo kambariuose.
„Danijoje nustebino pirmiausia švara, tvarka, kavos kvapas. Užėjus – kontaktas su socialine darbuotoja, pakvietė į kabinetą, tai buvo nuostabi patirtis. Visi žmonės, kurie būtų gatvėje, vartotų po tiltais, ten rasdavo saugią vietą. Tokiems žmonėms saugumas ir palaikymas esminis dalykas“, – teigė Karolis.
Vyras pabrėžė, jog tokiuose kabinetuose apsilanko ir priklausomybių turintys medikai, pareigūnai, teisininkai, nes, anot Karolio, „ši liga nesirenka pagal profesiją, ji renkasi pagal skausmą“.
Anot L. Jančorienės, Lietuvoje yra daugiau kaip 3500 ŽIV infekuotų asmenų, tarp jų dominuoja vyrai. Daugiausiai sergančiųjų yra Vilniuje ir Klaipėdoje.
