Parlamentas 63 balsais „už“, 14 Seimo narių buvus prieš ir 21 susilaikius po svarstymo pritarė tokiam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektui. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.
Pataisomis siūloma atsisakyti dabartiniame įstatyme įtvirtinto neterminuoto embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke.
Jomis būtų nustatyta, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.
Vienas pataisų iniciatorių, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Arminas Lydeka teigė, jog daugelyje pasaulio valstybių iš viso nėra reglamentuojamas embrionų saugojimas, o valstybėse, kur terminai nustatyti, saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra apie dešimt metų
„Tą teisinį reglamentavimą, kuris dabar yra Lietuvoje, šitą alogišką dalyką, amžinai saugoti, šaldyti embrionus, privalu pakeisti“, – sakė A. Lydeka.
Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė teigė, jog užuot amžinai saugojus embrionus tam skirtas lėšas reikia nukreipti augantiems vaikams.
„Šiandien reikia didinti vaiko pinigus, reikia tiems vaikams, kurie auga ir vystosi, kad jie turėtų kuo geresnes sąlygas, ir nukreipti pinigus būtent šita kryptimi yra daug racionaliau ir pragmatiškiau“, – sakė M. Danielė.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teikė pasiūlymą, kuriuo į įstatymo projektą būtų grąžinta dabartinė nuostata dėl amžino embrionų saugojimo, tik kartu nustatant, kad embrionai būtų saugojami valstybės lėšomis. Tačiau tam nepritarta už balsavus 36 Seimo nariams, prieš – 40, susilaikius 21 parlamentarui.
„Mano pasiūlymu siekiama išsaugoti aukštą esamą embrionų apsaugą ir siūlau neterminuoti embrionų šaldymo ir nustatyti pareigą biudžeto lėšomis apmokėti saugojimo išlaidas. Jos valstybei nėra ypatingai didelės, nors porų atžvilgiu yra didelės, apie 300–400 eurų per metus“, – sakė A. Širinskienė.
Vėliau ji apgailestavo, kad parlamentas pasirinko liberalų kelią ir „nebelieka jokios embrionų apsaugos“.
„Nepaneigiamas faktas, kad embrionas yra žmogaus gyvybė, aš nekalbu apie žmogaus statusą, bet paneigti embriono kaip žmogaus gyvo organizmo mes negalime“, – sakė A. Širinskienė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, be terminuoto embrionų saugojimo, numato ir onkologinėmis ar retomis ligomis susirgusių vaikų vaisingumo išsaugojimą, platesnį paslaugų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Projektu siūloma padidinti PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne – IVF/ICSI gydymo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų.
Pataisos taip pat netaikytų amžiaus ribojimo, kai siekiama išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, tai yra tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės ir užšaldomos.
Tuo metu projekte siūloma netaikyti amžiaus ribojimo ir leisti paimti ne tik lytines ląsteles, bet ir reprodukcinius audinius.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.
Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.
