Davidui Bennettui novatoriškos operacijos metu buvo persodinta genetiškai modifikuota kiaulės širdis. Tačiau kovo 8 d., praėjus dviem mėnesiams po sėkmingos transplantacijos, 57-erių vyrą ištiko mirtis.
Šią žinią pranešęs Merilando universiteto medicinos centras paskelbė, kad paciento būklė pablogėjo per kelias dienas, tačiau tikslios mirties priežasties nenurodė.
Bartley`is Griffithas, transplantaciją atlikęs chirurgas, praėjusį mėnesį atskleidė, kad persodinta širdis buvo užkrėsta kiaulių citomegalovirusu, o tai galėjo prisidėti prie D.Beneto mirties.
„Pradedame aiškntis, kodėl jis mirė“, – balandžio 20 d. surengtame internetiniame seminare sakė B.Griffithas. Pasak jo, „virusas galėjo būti veiksniu, kuris pradėjo visą šitą reikalą“, pranešė „MIT Technology Review“.
Virusas žmonių užkrėsti negali
Ekspertų teigimu, širdies persodinimas „didžiulis ksenotransplantacijos eksperimentas“. Jie mano, kad nesėkmingą baigtį galėjo lemti „neišprovokuota klaida“, nes transplantacijai išvestų kiaulių širdyse virusų būti neturėtų.
„Jei tai buvo infekcija, greičiausiai ateityje galėsime jos išvengti“, – internetinio seminaro metu sakė B.Griffithas.
Didžiausias iššūkis atliekant organų transplantaciją iš gyvūno į žmogų yra pastarojo imuninės sistemos atsparumas, nes ji gali atakuoti svetimas ląsteles, atmesti persodintą organą arba audinį.
Dėl transplantacijai auginamos genetiškai modifikuotos kiaulės, pašalinami arba pridedami įvairūs genai, kad transplantuoti audiniai būtų apsaugoti nuo potencialios žmogaus imuninės sistemos atakos. D.Bennetto atveju naudota širdis kiaulės, kuriai buvo atlikta 10 genų modifikacijų.
Ekspertai tikina, kad kiaulių citomegalovirusas negali užkrėsti žmogaus ląstelių, todėl esą nerimas, jog dėl transplantacijos gali atsirasti naujas žmonėms pavojingas virusas yra nepagrįstas.
Pasak Masačusetso bendrosios ligoninės transplantacijos infekcijų specialisto Jay'aus Fishmano, nėra „realaus pavojaus žmonėms“, kad liga gali išplisti. Greičiau susirūpinimas kyla dėl kiaulių citomegaloviruso gebėjimo sukelti reakcijas, kurios gali pažeisti ne tik organą, bet ir pacientą.
Įtarimų sukėlė kraujo tyrimas
Tačiau kol kas nesiryžtama kiaulių virusą nurodyti kaip D.Bennetto mirties priežastį.
„Šis pacientas sirgo labai sunkiai. Nepamirškite šito... Galbūt virusas prisidėjo, bet tai nebuvo vienintelė priežastis“, – patikino Berlyno laisvojo universiteto Virusologijos instituto tyrėjas Joachimas Denneris.
Prieš dvejus metus jis vadovavo tyrimui, kurio metu mokslininkai pranešė, kad kiaulių širdys, persodintos į babuinus, išsilaikė tik kelias savaites, jei jose buvo kiaulių citomegaloviruso. Kita vertus, širdys, kuriose nebuvo infekcijos, galėjo išsilaikyti ilgiau nei šešis mėnesius.
Netrukus po D.Bennetto operacijos B.Griffithas ir jo komanda kruopščiai stebėjo vyro sveikimo procesą, reguliariai atliko įvairius kraujo tyrimus. Galiausiai po vieno iš tyrimų įtartas galimas kiaulių citomegaloviruso buvimas. Tačiau, pėdsakas buvo itin nežymus, gydytojai manė, kad rezultatas galėjo būti klaida.
B.Griffithas taip pat atskleidė, kad specialiam kraujo tyrimui atlikti prireikė maždaug 10 dienų, todėl gydytojai negalėjo pastebėti, kad virusas jau sparčiai dauginosi. B.Griffitho teigimu, dėl šios priežasties paciento organizme galėjo prasidėti „citokinų audra“ – itin stiprus imuninis atsakas, galintis sukelti rimtų problemų.
Pacientui staiga pablogėjo, nepaisant medikų pastangų, D.Bennetui išsivystė diastolinis širdies nepakankamumas.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
