Praėjusį sekmadienį Lietuvoje baigė galioti ekstremalioji situacija, todėl atšaukiami beveik visi iki šiol galioję ribojimai.
Svarbūs pakeitimai laukia gydymo įstaigų pacientų. Koronaviruso diagnostika perkeliama iš mobiliųjų punktų į poliklinikas, naudojant profesionalius greituosius SARS-CoV-2 antigeno testus. Tai reiškia, kad ligos simptomus pajutę žmonės turės kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kauno miesto poliklinikos pacientų testavimas dėl COVID-19 ligos iš Kauno mobiliojo patikros punkto Jonavos gatvėje perkeliamas į Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinį Baltų prospekte.
Jame bus testuojami tik prie Kauno miesto poliklinikos prisirašę ir tik jaučiantys COVID-19 ligos ar peršalimo simptomus pacientai.
Pacientus greitajam SARS-CoV-2 antigeno testui registruos Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytojas ar slaugytoja. Šeimos gydytojas turės spręsti ir dėl sergančiojo nedarbingumo, jeigu jis reikalingas.
– Kaip naujoji tvarka paveiks gydymo įstaigų bei šeimos gydytojų darbą – įžvelgiate daugiau privalumų ar trūkumų? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narės, Romainių šeimos klinikos gydytojos Tomos Kundrotės.
– Visiškai normalu ir įprasta, kad susirgęs žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, tačiau lig šiol nesutvarkyti teisiniai ypatumai. Jau pirmąją naujosios tvarkos galiojimo dieną atvyko pacientė, kuri namuose atliko greitąjį antigeno testą ir rezultatas buvo teigiamas.
Klinikoje jai atliktas naujas testas, kad būtų galima oficialiai patvirtinti diagnozę ir suvesti duomenis į e.sveikatos sistemą.
Jeigu pacientas savo lėšomis darytų testą, jis kainuotų 18 eurų. Klinikoje tyrimas atliktas įstaigos lėšomis, tačiau Valstybinė ligonių kasa nėra teisiškai sutvarkiusi apmokėjimo tvarkos. Jeigu klinikos lėšomis kiekvienam suslogavusiam ir sukarščiavusiam žmogui atliktume testą, o tai galbūt būtų racionalus sprendimas, turbūt bankrutuotume.
Nors pacientai siunčiami pas šeimos gydytojus, pastarieji nieko negali padaryti nenukentėdami finansiškai arba turėtų atlikti testus savo atlyginimo sąskaita.
Jau prieš dvi savaites sąjunga kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydama išaiškinti, kaip bus apmokama už atliekamus testus, tačiau negavo jokio atsakymo. Neturime siekio užsidirbti, pakaktų padengti bent testų savikainą. Pateikėme ministerijai dar vieną paklausimą, tikimės aptarti šią problemą susitikime gyvai.
– Kauniečiai dalijasi savo patirtimi ir tikina, kad įvairiuose Kauno miesto poliklinikos padaliniuose pas šeimos gydytoją jiems kartais siūloma registruotis tik po dviejų savaičių. Kaip jiems elgtis įtarus, kad susirgo COVID-19, kaip pasidaryti testą ir gauti nedarbingumą?
– Tokių situacijų negali būti. Normalu, kad planinių konsultacijų pas savo šeimos gydytoją tenka laukti ir dvi savaites.
Visai kas kita – ūminės ligos, kai reikia nedelsiant įvertinti paciento būklę, skirti gydymą, sutvarkyti nedarbingumą. Tokiu atveju poliklinika turi priimti pacientus per parą. Daugumoje Kauno poliklinikos padalinių veikia specialūs skubios pagalbos kabinetai.
Pasitaiko įvairių situacijų, tačiau dažniausiai nesusipratimų nutinka dėl paciento nesusikalbėjimo su registratūros darbuotoju. Tiksliai neišsiaiškinus apsilankymo pas gydytoją tikslo pacientus registruojantis darbuotojas negali tinkamai įvertinti situacijos ir sudėlioti prioritetų.
Keista ir sunkiai paaiškinama, tačiau labai dažnai pacientai registracijos metu vengia atskleisti apsilankymo tikslą ir nori viską išdėstyti tik gydytojui. Palinkėčiau būti atviresniems. Reikia kalbėtis, nes žmonės tuo ir skiriasi nuo gyvūnų, kad sugeba kalbėti.
– Nepaisant šių aplinkybių, ilgos eilės pas šeimos gydytoją – ne tik Kauno, bet ir kitų didžiųjų šalies miestų problema. Gal žinote receptą, kaip jas sumažinti?
– Tyrėme, kokios priežastys privertė žmones kreiptis į šeimos gydytoją. Galima išskirti itin didelį srautą norinčiųjų gauti įvairias pažymas ir siuntimą pas gydytoją specialistą.
Tokiais klausimais šeimos gydytojas išvis neturėtų būti trukdomas. Lėtine liga susirgusiam pacientui kartais reikia tik siuntimo kontrolei – kas 3–4 mėnesius apsilankyti pas specialistą, tačiau pirmiausia jis turi kreiptis į šeimos gydytoją, nors pastarasis neseka ligos, negydo ir išrašo tik siuntimą.
Nesukuriama jokia pridėtinė vertė, gaištamas gydytojo ir paciento laikas. Žmogus tokiu atveju turėtų kreiptis tiesiogiai į specialistą.
Lietuvoje labai mažai suteikta kompetencijų slaugytojams – jiems surištos rankos. Užsienio šalyse slaugytojai atlieka gerokai daugiau funkcijų.
– Pandemijos metu pacientai smarkiai nutolo nuo gydytojų visomis prasmėmis. Kaip galima tą situaciją pakeisti?
– Pacientams būtina grįžti į šeimos gydytojo kabinetus. Pirmiausia pats pacientas turėtų reikalauti tiesioginės konsultacijos, jeigu tai reikalinga.
Dalis šeimos gydytojų sako, kad nuotolinis darbas yra geras sumanymas. Kai kuriais atvejais išties galima greitai ir paprastai viską išspręsti telefonu, tačiau yra situacijų, kai toks kelias netinka.
Štai pavyzdys. Užsiregistruoja žmogus į nuotolinę konsultaciją ir pasakoja apie kūno išbėrimus, siūlosi atsiųsti net nuotraukas.
O kaip man telefonu tą bėrimą paliesti? Tokiems pokalbiams gaištamas gydytojo ir paciento laikas, nors vėliau jiems vis tiek tenka susitikti.
Šeimos gydytojo darbas yra klausyti, matyti ir liesti. Tokiais paprastais būdais mes labai daug sužinome apie paciento būklę. Tai itin svarbu kalbant apie vaikus, kuriems sunkiau tiksliai ir aiškiai pasakyti, ką skauda.
Aptarti kraujo tyrimus ir gydymo eigą galima telefonu, tačiau pirminiai paciento skundai turi būti tiriami tiesioginio susitikimo metu.
Pacientai patys nebenori eiti į polikliniką ir bando visus reikalus išspręsti telefonu. Galiu pajuokauti, kad žmonės pasijuto gydytojais, patys nustato diagnozę, parenka gydymo būdus ir prašo tik siuntimo ar procedūrų.
Pacientas turi surasti laiko nueiti pas gydytoją. Jeigu jo neranda, galbūt tikrai nėra taip jau blogai, kaip bandoma pateikti.
Baigus galioti ekstremaliajai situacijai tik šeimos gydytojo kabinete sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo, nes „Sodra“ nesuteikia medikams teisės nuotoliniu būdu kelioms dienoms išduoti nedarbingumo.
Pirmadieniais biurokratinio darbo šeimos gydytojams dėl didelio pacientų srauto dar padaugės, nors dažniausiai tiems pacientams nereikia jokios konsultacijos dėl gydymo.
