Pasitikėjimą šio centro komanda rodo tai, kad pacientai grįžta pakartotinai net ir po buvusios nesėkmės.
Lietuvoje su vaisingumo sutrikimais susiduria maždaug 1 iš 6 porų. Vis dažniau tokiu atveju svarstoma pagalbinio apvaisinimo galimybė. Pasak Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovės doc. Eglės Drejerienės, pagalbinio apvaisinimo kaip nevaisingumo gydymo metodo sėkmė neturi vieno apibrėžimo.
Dažniausiai nevaisingumą gydančios klinikos pateikia nėštumų dažnį po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Bet ne visi nėštumai baigiasi sėkmingu gimdymu, todėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų sėkmę geriau atspindi sveiko naujagimio gimimas.
Sėkmingai procedūrai svarbūs keli aspektai. Tai besigydančios poros sutuoktinių amžius, nevaisingumo trukmė ir jį sukelianti priežastis, bendra sveikatos būklė. Svarbus ir psichologinis poros nusiteikimas, nes pagalbinio apvaisinimo procedūras gali tekti kartoti ne vieną kartą. Kitas svarbus sėkmės aspektas yra gera medicinine ir laboratorine praktika paremta pagalbinio apvaisinimo paslaugų kokybė.
– Kokiais principais vadovaujamasi jūsų klinikoje atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą?
– Nevaisingumo gydymas, ypač pagalbinio apvaisinimo procedūros, kelia pacientams nerimą ir stresą. Dėl šios priežasties Reprodukcinio medicinos centro personalas ypač daug dėmesio skiria bendravimui su pacientais. Atvykusią gydytis porą pasitinka akušerės, jos suprantamai paaiškina sudėtingo gydymo etapus. Jei stresas pernelyg didelis, poros konsultuojamos psichologo.
Atlikdama pagalbinio apvaisinimo procedūras specialistų komanda vadovaujasi mokslu grįstomis žiniomis ir geros medicininės bei laboratorinės praktikos gairėmis, diegia mokslo patikrintas naujoves.
Kiekvienai porai parenkamas individualus gydymo planas, sudėtingi atvejai aptariami specialistų konsiliumuose. Pagrindinis centro veiklos principas – pacientų sveikatos ir atliekamų procedūrų saugumas.
– Kokios būna pagalbinio apvaisinimo komplikacijos?
– Dar visai neseniai pagrindinė ir grėsmingiausia pagalbinio apvaisinimo komplikacija buvo kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kurio galima išvengti keičiant vartojamus vaistus, nutraukiant ar atidedant tam tikrus pagalbinio apvaisinimo etapus.
Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
Dvynių ar trynių nėštumai priklauso didelės rizikos nėštumams, dvynių nėštumo eiga tik 15 proc. atvejų būna fiziologinė, naujagimiai dažniau gimsta neišnešioti, mažo svorio, dažniau serga.
Dvynių mirtingumo tikimybė net 10 kartų didesnė nei iš vieno vaisiaus nėštumo gimusio naujagimio. Daugiavaisis nėštumas po pagalbinio apvaisinimo procedūrų vystosi tais atvejais, kai į gimdą perkeliamas daugiau kaip vienas pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas.
Kitos pagalbinio apvaisinimo komplikacijos, tokios kaip kraujavimas, karščiavimas ar infekcija, yra ypač retos.
– Kaip dažnai pasitaiko daugiavaisis nėštumas ir kaip galima sumažinti jo tikimybę?
– 2017-aisiais daugiavaisių gimdymų dažnis Lietuvoje siekė 1,4 proc. Po Lietuvoje atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičiuojama apie 20 proc. daugiavaisių nėštumų, anksčiau šis skaičius buvo didesnis. Europoje šis rodiklis yra maždaug 15 proc.
Daugiavaisio nėštumo dažnumą po pagalbinio apvaisinimo procedūrų galima reguliuoti mažinant perkeliamų į gimdą embrionų skaičių. Skandinavijos šalyse, kuriose apie 80 proc. atvejų į gimdą yra perkeliamas vienas embrionas, daugiavaisių nėštumų skaičius artimas natūraliam.
Vieno embriono perkėlimo į gimdą strategija laikoma pažangios ir saugios medicinos praktikos rodikliu, ją taikyti leidžia kokybiška embriologijos laboratorijos veikla, aukšta personalo kvalifikacija ir patikimos šaldymo procedūros. Perkeliant į gimdą daugiau embrionų yra didesnė nėštumo tikimybė, bet dėl dažnesnio daugiavaisio nėštumo išauga moters ir naujagimių sveikatą komplikuojančių būklių rizika.
Reprodukcinės medicinos centre vienas embrionas perkeliamas į gimdą 75 proc. atvejų. Šis rodiklis Reprodukcinės medicinos centrą išskiria iš kitų panašaus profilio Lietuvos gydymo įstaigų. Jau gimusių ar gimdoje besivystančių dvynių po centre atliekamų procedūrų tėra 4,6 proc., šis rodiklis artimas Skandinavijos šalių rezultatams.
Nepaisant taikomos vieno embriono perkėlimo strategijos, bendras nėštumų dažnis centre nenukenčia ir siekia 41 proc. Aukštą centro specialistų kvalifikaciją ir gerą embriologijos laboratorijos darbo kokybę patvirtino prieš kelis mėnesius atliktas Švedijos specialistų auditas.
– Kiek laiko Reprodukcinis medicinos centras jau gyvuoja ir kiek kūdikių gimė?
– Reprodukcinės medicinos centras yra viena jauniausių tokias paslaugas teikiančių Lietuvos gydymo įstaigų. Savo veiklą centras pradėjo 2019-ųjų rudenį. Be nevaisingumo gydymo, jame teikiamos vaisingumo išsaugojimo paslaugos.
Po mūsų centre atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų jau gimė 74 vaikai, tarp jų – tik 3 poros dvynių. Dar 61 moteris šiuo metu laukiasi, o 15 laukia atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų rezultatų. Nors centras gyvuoja tik dvejus su puse metų, jau yra porų, kurios gimus pirmajam vaikui kreipiasi dėl antrojo.
– Kokių atsiliepimų sulaukiate iš savo pacienčių?
– Nevaisingumo gydymas susijęs su ypač intymia žmonių gyvenimo sritimi, todėl viešai dėkoti ryžtasi nedaugelis. Juk dar visai neseniai ši tema buvo tabu.
Vis dėlto iš buvusių pacientų gauname sveikinimų švenčių proga, padėkų laiškais ar žinutėmis, informacijos apie naujagimio gimimą. Gauname ir gimusių vaikų nuotraukų, kartais sulaukiame svečių – buvusių pacientų su naujagimiais. Tai šilčiausios akimirkos mūsų darbe.
Ypač džiaugiamės, kai pacientai į centrą grįžta pakartotinai net ir po nesėkmės. Tai rodo didelį pasitikėjimą Reprodukcinės medicinos centro komanda.
