Medikai savo ruožtu pabrėžia, jog sunkesnę paskiepytų asmenų COVID-19 ligos eigą lemia gretutiniai susirgimai, o reanimacijos palatose lig šiol dominuoja vakcinuotis nepanorę arba to padaryti negalėję asmenys.
Dėmesio sulaukusio įrašo neliko
Vakcinų naudai pabrėžti SAM ne vieną mėnesį savo „Facebook“ paskyroje kone kasdien paskelbdavo vizualą, nurodžiusį bendrą šalies vakcinacijos rodiklį bei išskirdavusį, kiek praėjusią parą nuo COVID-19 ligos mirusių asmenų buvo nepasiskiepiję, o kiek – pilnai vakcinuoti.
Ilgą laiką šioji statistika puikiai iliustravo vakcinų naudą, nes absoliuti dauguma koronaviruso aukų buvo nepasiskiepijusios. Tačiau sumažėjus bendram mirštamumui nuo COVID-19 ligos, atskiromis dienomis koronaviruso aukų gretose ėmė dominuoti pasiskiepiję asmenys.
Pavyzdžiui, balandžio 7 d. SAM paskyroje paviešintas vizualas skelbia, kad ankstesnę parą COVID-19 nusinešė 6 asmenų gyvybes, o 5 iš jų buvo pilnai pasiskiepiję.
Turbūt nenuostabu, kad toks SAM įrašas socialiniame tinkle sulaukė daugiau dėmėsio – 169 bendrinimų ir beveik 3 šimtų reakcijų – nei kiti panašūs šio formato pasidalinimai.
Palyginimui, keliomis dienomis anksčiau paskelbtas vizualas, rodęs, kad iš 9 mirusiųjų 8 buvo nepasiskiepiję sulaukė ženkliai menkesnio atgarsio – 4 bendrinimai ir pusė šimto reakcijų.
Tiesa, po šiais įrašais socialinio tinklo vartotojų nuomonės apie COVID-19 skaičius nematyti, nes komentavimo funkcija išjungta. Pandemijos akivaizdoje tai įprasta praktika, vengiant su vakcinomis nuo COVID-19 susijusios dezinformacijos.
Tačiau balandžio 12 d. SAM „Facebook“ paskyroje paskelbtas to paties formato įrašas, o puslapio administratorius komentavimo funkciją išjungti turbūt pamiršo.
Vizualas skelbė, kad ankstesnę parą nuo COVID-19 ligos mirė 4 žmonės, o 3 iš jų pilnai pasiskiepiję. Ši statistika sulaukė įvairių reakcijų.
Vieni socialinio tinklo vartotojai ėmė reikšti abejones dėl vakcinų veiksmingumo, ar klausė „kodėl daugiausia miršta vakcinuoti?“
„Turbūt dėl to, kad nelabai liko nepasiskiepijusių“, – į klausimą atsakyti bandė vienas komentatorius.
Dar kiti stebėjosi, kad SAM viešai pateikia statistiką dienų, kai vakcinuotųjų mirčių daugiau nei nepasiskiepijusių asmenų.
Tiesa, šio įrašo SAM „Facebook“ paskyroje nebeliko, o tokio COVID-19 statistikos skelbimo formato apskritai atsisakė ir liovėsi skelbti panašius vizualus.
Lrytas.lt SAM atstovų pasiteiravo, kodėl minėtas įrašas buvo pašalintas, o ilgai taikyto komunikacijos modelio atsisakyta, tačiau šie nuo tiesių atsakymų susilaikė.
„Atsižvelgdama į šių dienų aktualijas, Sveikatos apsaugos ministerija atitinkamai koreguoja ir informacijos srautą savo socialiniuose tinkluose, kai kur atsisakydama informacijos dubliavimo“, – nurodoma SAM atsiųstame atsakyme.
Paros duomenys – prastas matas
Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius paaiškino lrytas.lt paaiškino, kad minėtas duomenų skelbimo formatas gali suformuoti iškreiptą vaizdą. Jis pažymėjo, kad epidemiologinė situacija pakito, todėl vienos paros statistikai ženklesnę įtaką turi ir papasčiausias atsitiktinumo faktorius.
„Mus domina pasiskiepijusių procentas tarp mirštančiųjų. Sakykime, jis yra 50 proc., bet iš 10 mirusių vieną dieną gali būti pasiskiepiję 6, kitą – 3. Tačiau tai nereiškia, kad tikimybė nėra 50 proc. Šitam dalykui išlyginti reikia žiūrėti ne į vienos dienos, o ilgesnį laikotarpį“, – aiškino V.Zemlys-Balevičius.
„Juo (pasiskiepijusių ir nevakcinuotų santykiu vienos paros statistikoje, red.) remiantis nereikėtų daryti apibendrinimų apie vakcinavimo strategijos veiksmingumą“, – pridūrė duomenų analitikas.
Pasak jo, ilgesnėje perspektyvoje akivaizdu, kad nepasiskiepijusių dalis tarp COVID-19 aukų yra didesnė nei pilnai vakcinuotų.
Jis pabrėžė, kad bendra pasiskiepijusių Lietuvos gyventojų dalis pranoksta nevakcinuotą populiaciją, bet tarp mirštančiųjų situacija išlieka priešinga – dominuoja nevakcinuoti žmonės.
„Nepasiskiepiję turi ženkliai didesnę riziką mirti nuo COVID-19 ligos nei vakcinuoti žmonės. Bet juk, kai visi pasiskiepija, tarp mirštančių irgi vien tik paskiepyti žmonės. Tas procentų pasikeitimas yra paprasčiausias matematinis faktas.
Tai, kad esamas santykis vis dar išlieka nepalankus nepasiskiepijusiems tik parodo, kokia didelė rizika jiems gresia. Jų likę mažai, bet jie iki šiol dominuoja tarp mirštančiųjų“, – akcentavo V.Zemlys-Balevičius.
Medikė: pasiskiepijusio mirtis – retas atvejis
COVID-19 skyriuose dirbantys medikai sako, kad bendras pacientų srautas ženkliai sumažėjo, o į jų rankas dažnai patenka ir žmonės, kurie į ligoninę atkeliavo dėl kitų sveikatos problemų, bet jiems nustatyta COVID-19 infekcija.
„Pacientai yra ne kovidiniai, bet su kovidu. Yra kitos patologijos, o koronavirusas yra šalia jų, praktiškai neturi savo klinikos (ligos simptomų, red.)“, – lrytas.lt sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) COVID-19 reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Zita Vetrovienė.
Paklausta apie pasiskiepijusių žmonių mirtis nuo COVID-19 ji tikino negalinti komentuoti visos šalies skaičių, bet Klaipėdoje tai visiška retenybė.
„Pas paskutinį 1-2 mėnesius turėjome tik vieną mirtį. Tai yra visiškai logiškas atvejis. Žmogus sergantis kažkokia kraujo liga, dažniausiai onkologine kraujo liga ir skiepytas, bet dėl jo pagrindinės ligos imunitetas negalėjo susidaryti. Yra taip buvę.
Kitų atvejų, kad žmogus būtų skiepytas nuo COVID-19 ir miręs, neturėjome <...>, o neskiepyti žmonės yra ir šeimomis mirę“, – pastebėjo Z.Vetrovienė.
Gretutinių ligų įtaka
Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovas anesteziologas reanimatologas Jonas Lazauskas nurodė, kad nors vakcinos ir neapsaugo 100 proc. atvejų, medikų patirtis rodo, kad jų nauda neabejotina.
„Persirgti COVID-19 liga lengviau, arba visai nesusirgti, apsaugoti kitus padeda skiepai, nors dalis žmonių piktinasi, kad ir pasiskiepijus rizika susirgti išlieka. Šis faktas sukelia daug nusivylimo – tai suprantama, žmogiška. Tačiau didelė dalis dėl koronaviruso gydomų sunkių pacientų yra nepasiskiepiję“, – pabrėžė RŠL gydytojas.
Jis pridūrė, kad daugiau nei 90 proc. į COVID-19 reanimacijos skyrių patenkančių pacientų serga ir gretutinėmis ligomis. Koronavirusas ir papildomos ligos – rizikingas derinys, lemiantis ženkliai išaugusią mirties riziką.
„Dažniausios gretutinės ligos yra širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai. Tarkime, vyresnio amžiaus žmonės būna patyrę miokardo infarktą, turi lėtines išemines ligas, padidintą kraujospūdį, lėtinį prieširdžių virpėjimą. Ne vienas atvejis yra, kai žmogus būna po širdies operacijos, širdies arterijų šuntavimo operacijos arba vožtuvų plastikos.
Kita dažna patologija cukrinis diabetas, kuris pažeidžia kraujagysles ir sukelia imunosupresinę būklę. Nutukimas yra dar viena dominuojanti gretutinė liga, kuri pavojinga ne tik vyresniems, bet ir jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie, atrodytų, jokių kitų ligų ar sveikatos negalavimų neturi – tokių atvejų, pasibaigusių mirtimi, tikrai turėjome“, – apie COVID-19 infekciją komplikuojančias būkles pasakojo J.Lazauskas.
Prie rečiau pasitaikančių, bet kororaviruso ligos eigą taip pat apsunkinančių gretutinių ligų jis priskyrė įvairias autoimunines, onkologines ligas.
Pasak J.Lazausko, išskirti rizikingiausias amžiaus grupes yra sudėtinga ir tam tikra prasme netikslinga.
„Į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių patekusių pacientų būklės sudėtingumą lemią ne tik amžius. Labai svarbu suvokti mano trumpai aptartų gretutinių ligų reikšmę, individualias organizmo savybes atsistatyti, atsparumą, imunitetą“, – pabrėžė RŠL gydytojas.
