„Man tai truputį atrodytų per laisvai. Suprantu, kad galima apeliuoti į sveiką protą. Lygiai taip pat žmogus sloguodamas dėl bet kokios infekcijos neturėtų eiti į darbą, kad neužkrėstų kitų. Taip ir su koronavirusu.
Aš bandau suprasti, kad toks sprendimas galbūt priimtas todėl, nes nebelieka prievolės testuotis. O tas masinis testavimas valstybei labai brangiai kainuoja. Turbūt suprantama, kad tos būtinybės testuotis neliko, tuo pačiu izoliacijos nelieka“, – kalbėdama „Žinių radijui“ svarstė A.Žvirblienė.
Vieno diagnostinio COVID-19 testo savikaina gali siekti 30 eurų, o per parą pastaruoju metu atliekama daugiau nei 5 tūkst. tokių tyrimų.
Nuo gegužės 1 d. tiek dėl diagnostinio COVID-19 testo reikalingumo, tiek dėl saviizoliacijos užsikrėtimo atveju spręs šeimos gydytojas.
Užsikrėtimų gali būti daugiau nei nustatoma
Pastaruoju metu darbo dienomis Lietuvoje per parą nustatoma kiek daugiau nei 1 tūkst. naujų užsikrėtimų. Tačiau A.Žvirblienė mano, kad tikrasis užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis.
„Manau, kad realus atvejų skaičius yra didesnis, nes ne visi mato būtinybę eiti darytis PGR testo, kuris oficialiai įregistruojamas e.sveikatoje. Jeigu žmogus tik namuose pasidaro greitąjį testą, tai jis lieka neužfiksuotas kaip sergantis. Todėl net neabejoju, kad tų atvejų yra daugiau“, – sakė A.Žvirblienė.
Visgi A.Žvirblienė teigė palaikanti sprendimą atšaukti ekstremalią situaciją, nes daugelio žmonių kasdienis gyvenimas grįžo į įprastas vėžes.
„Realybėje mes nebematome, kad būtų kažkas labai ekstremalaus. Manau, logiška, kad ir atlaisvinimai daromi, ribojimų praktiškai nebelieka“, – sakė profesorė.
Ji pridūrė, kad Lietuva iš Europos konteksto neišsiskiria. Daugelyje šalių likę ribojimai apima tik kaukių dėvėjimą viešose patalpose, gydymo įstaigose.
A.Žvirblienės teigimu, ligoninėse pagerėjusi situacija nebenusveria svarstyklių į ribojimų pusę. „Žinoma, turime užsikrėtimų, turime kelis šimtus ligonių, dalis jų gydosi reanimacijos skyriuose. Bet tai nebekelia sveikatos apsaugos sistemos perkrovimo grėsmės, kas, pavyzdžiu, buvo prieš metus laiko“, – paaiškino profesorė.
Visgi ji patarė vyresniems ir gretutinių ligų turintiems žmonėms išlikti atsargiems. A.Žvirblienė jiems patarė bent jiems viešajame transporte ar poliklinikoje ir toliau nešioti medicinines veido kaukes.
„Tai sveiko proto rekomendacija. Jei nori apsisaugoti, gal ne visiškai, bet sumažinti viruso dozę, tai tikrai nesunku tą kaukę užsidėti. Ir nebendrauti su sergančiai, jei to išvengti įmanoma.
Nesvarbu, kad nebėra saviizoliacijos reikalavimo, bet jei ruošiasi aplankyti giminaitis, kuris čiaudo ir kosti, tai gal reikėtų pasiūlyti atvažiuoti po savaitės, ne dabar“, – patarė A.Žvirblienė.
Kritęs pasitikėjimas skiepais
Paprašyta į pandemijos laikotarpį pažvelgti retrospektyviai, profesorė teigė galėjusi suprasti prieš vakcinas nukreiptų melagienų populiarumą, nes dalis visuomenės skiepais nepasitikėjo ir anksčiau. Tačiau jai sunkiai protu suvokiami pasirodė bandymai paneigti COVID-19 ligos buvimą.
„Mane labiausiai apstulbino tas neigimas paties koronaviruso egzistavimo, pačios ligos grėsmės. Iš medikų tokių istorijų teko girdėti, kad žmogus, kuris labai sunkiai sirgo buvo gydytas reanimaciijoje, prijungtas prie deguonies aparato, bet vis tiek sakė, kad koronavirusas yra tik išgalvotas dalykas.
Tai primena dabartinę Rusijos gyventojų situaciją. Mes kartais stebimės, kaip galima neigti akivaizdų dalyką, kad vyksta karas? Nesistebiu, nes prisimenu, kaip buvo su COVID-19, kai akivaizdūs dalykai buvo nepripažįstami“, – pastebėjo A.Žvirblienė.
Profesorė pridūrė, kad pasitikėjimo mokslu laipsnis Lietuvoje niekada nebuvo labai aukštas, bet pandeminiu laikotarpiu sumažėjo žmonių, skiepijančiu savo vaikus nuo tymų, kitomis kalendorinėmis vakcinomis.
„Vadinasi, ta bendra nuostata prieš vakcinas paveikė net planinę vakcinaciją. Manau, tie dalykai yra labai susiję. Kuo daugiau spaudimo būna iš Vyriausybės, tuo didesnis tas atoveiksmis“, – sakė A.Žvirblienė.
Kaip gyvena Izraelis?
Pandeminų suvaržymų atsisakoma ir daugelyje kitų valstybių. Ne išimtis ir kartais itin griežtas COVID-19 suvaldymo priemones taikęs Izraelis.
„Šiek tiek apribojimų dar yra. Turbūt pats pagrindinis likęs – reikalavimas dėvėti kaukes uždarose erdvėse, tačiau priimtas sprendimas, kad nuo šeštadienio vakaro kaukių atsisakoma, išskyrus ligonines, senelių namus ir dar kelias vietas“, – Lietuvos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė.
Tiesa, skirtingai nei Lietuvoje, žydų valstybėje apie privalomos saviioliacijos panaikinimą dar nekalbama.
„Jeigu žmogus suserga koronavirusu, privalo 5 dienas izoliuotis. Jei turėjo kontaktą su sergančiuoju, jam izoliuotis nereikia pasiskiepijimo atveju. Jei pilnos vakcinacijos žmogus nėra praėjęs, jam taip pat izoliacija 5 dienos“, – sakė L.Antanavičienė.
Į Izraelį atvykstantys užsienio turistai dar prieš kelionę turi atlikti COVID-19 PGR testą bei pakartotinai išsitirti jau atvykę į šalį, bet, pasak ambasadorės, jau diskutuojama ir dėl šios priemonės atsisakymo.
Jos teigimu, gatvėse medicininę veido kaukę dėvi retas praeivis, bet patalpose, ypač vyresni žmonės, kaukių nusiimti neketina.
Ambasadorė teigė, kad pandeminiai rodikliai Izraelyje nuteikia optimistiškai. „Yra sergančių per parą 4-5 tūkst. naujų atvejų. Bet didžioji dalis yra besimptomiai, sudėtingų, sunkios būklės ligonių yra tik keli šimtai. Iš tikrųjų jaučiamas jau atsipalaidavimas“, – sakė L.Antanavičienė.
