„Toks dalykas kaip privaloma saviizoliacija išnyksta iš mūsų repertuaro“, – nuo gegužės 1 d. įsigaliosiančią tvarką komentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Tiesa, izoliaciją ir nedarbingumą COVID-19 liga užsikrėtusiam asmeniui, savo nuožiūra, galės skirti šeimos gydytojas, bet teigiamas koronaviruso testo rezultatas automatiškai nebereikš, kad žmogus turi izoliuotis.
Tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius profesorius Saulius Čaplinskas pabrėžia, jog žmonės turėtų išlikti atsakingi. Tenka nepamiršti, kad koronavirusas niekur nedingo, tad ir toliau svarbu bus žinoti savo „infekcijos statusą“ ir atitinkamai elgtis.
„Tai yra infekcine liga ir užkrečiama ji vadinama ne šiaip sau – žmogus virusą gali perduoti kitam. Todėl tiek ir prie ŽIV infekcijos, tiek ir prie koronaviruso svarbu žinoti savo infekcijos statusą.
To reikia, kad neužsikrėtęs žmogus išvengtų ligos, o užsikrėtęs neplatintų ligos ir gydytųsi. Šitos užkrečiamų ligų aksiomos niekas nepakeitė“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė S.Čaplinskas.
Nederėtų pamiršti pandeminių pamokų
Atšaukus ekstremalią situaciją keisis ir COVID-19 testavimo tvarka. Jis bus atliekamas sveikatos priežiūros įstaigose, dėl testo reikalingumo spręs šeimos gydytojai, dėl koronaviruso bus tikrinami tik ligos simptomus jaučiantys asmenys.
S.Čaplinskas teigė pritariantis koronaviruso kontrolės integracijai į bendrą sveikatos priežiūros sistemą.
„Mes dabar atėjome į tokį etapą, kai reikia baigti koronaviruso išskirtinumą. Tai reiškia, kad diagnostika turėtų būti kuo lengviau prieinama žmogui.
Galimybė atlikti testą turėtų būti kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje, esant reikalui ir PGR tyrimą. O dėl savidiagnostikos, greitieji antigeno testai dabar yra plačiai prieinami savitikros tikslais“, – pastebėjo S.Čaplinskas.
Paklaustas, kokios įtakos epidemiologinei situacijai gali turėti sprendimas, kuriuo veido kaukės nuo gegužės taps nebeprivalomos, profesorius akcentavo, kad per pandemiją išmoktų pamokų nederėtų pamiršti.
„Priklausys nuo to, kiek žmonės, kurie priklauso rizikos grupei arba bendrauja su rizikos grupės asmenimis – savo tėvais, seneliai ir panašiai – supras, kad turi pasirūpinti savo COVID-19 statusu ir sugebės neatnešti viruso į namus.
Būtų neišmintinga ir visiškai neapdairu eiti, pavyzdžiui, į vaistinę be kaukės. Tas pats su gydymo įstaigomis, globos namais. Galų gale, būtų tikrai neprotinga be veido kaukės važiuoti sausakimšu autobusu, kurio dar ir langai uždaryti“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Koronavirusas niekur nedings
Jis teigė manąs, kad neprivaloma, nereiškia nereikalinga. Esamoje pandemijos situacijoje profesorius palaiko teisę gyventojams paties apsispręsti kaip elgtis.
„Visada policininko prie žmogaus nepastatysi. Nuo tos retorikos, kuri gąsdina draudimais ir baudomis, reikia eiti prie to, kad turime išmokti naujoje realybėje, su mintimi, kad virusas šalia“, – sakė S.Čaplinskas.
Kartu jis ir perspėjo, kad su koronavirusu teks išmokti gyventi, infekcijos cirkuliavimo nederėtų ignoruoti.
„Jis (koronavirusas, red.) niekur nedingo ir nedings. Jo plitimas mažėja, bet arti 20 proc. diagnostinių mėginių yra teigiami, kiekvieną dieną nuo koronaviruso miršta žmonės. Taip bus ir toliau, nes jau aišku, kad kolektyvinio imuniteto nuo šitos ligos pasiekti neįmanoma.
Reiškia, visada bus žmonių, kuriems nesusiformavo imunitetas arba jis jau nusilpo. Šitie asmenys, gavę didelę infekcinę viruso dozę, susirgs.
Deja, bet jie gali atsidurti reanimacijoje. Kiekvienos iš mūsų pareiga būtų pasirūpinti, kad kuo mažesnė tikimybė atsidurti intensyvios terapijos palatoje būtų mums patiems ir mūsų artimiems, kurie ten pakliūti gali dėl mūsų neapgalvoto elgesio, jei parnešime virusą į namus ar savo darbo kolektyvą“, – įspėjo S.Čaplinskas.
Medikai gaus mažesnį atlygį
Ekstremalios situacijos atšaukimas įtakos turės ne tik visuomenės kasdieniam gyvenimui, bet ir darbo organizavimui ligoninėse. Iki šiol COVID-19 skyriuose dirbantys medikai už šį darbą gauna finansinius priedus.
Atšaukus ekstremalią situaciją papildomo finansavimo nebeliktų. Todėl mažėtų ir gydytojų atlyginimai.
„Mes susiduriame su įpročio problema. Ten dirbantys žmonės įprato gauti beveik dvigubai daugiau. Atsiras problema, nes uždirbs žmonės mažiau, o krūviai turės padidėti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Praėjusią parą nustatyti 1343 nauji COVID-19 atvejai, septyni žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
