„Ar viešai jau buvo įvardyta, kad baigiasi didžiausia – penktoji – pandemijos banga?“ – socialiniuose tinkluose džiaugsmingai pranešė valstybės duomenų analitikai.
Pastarųjų savaičių statistika rodo, kad tiek pirminių, tiek pakartotinių užsikrėtimų skaičius krito.
„Kuo mažiau užsikrėtimų per parą, tuo mažiau ir naujų užkrečiančiųjų. Kuo mažiau naujų užkrečiančiųjų – tuo mažiau užsikrėtimų per parą“, – paprastą formulę pateikė statistiką analizuojantys specialistai.
Kiek laiko truks nuo vasario matomas mažėjimas, sveikatos ekspertai gali tik spėlioti.
„Iki išnykimo, specifinės imuninės atminties nuslopimo arba naujos viruso atmainos“, – svarstė analitikai.
Sveikatos ekspertai viliasi, kad praėjusių metų gruodžio pabaigoje į Lietuvą atsiritusios penktosios bangos pabaiga sutaps su pandemijos pabaiga.
Ligoninės tuštėja
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pripažino, jog ligoninėse bei reanimacijos skyriuose nuo COVID-19 besigydančių ligonių mažėja itin sparčiai.
Kovo 1–3 dienomis ligoninėse gydėsi po 1500–1600 užsikrėtusiųjų, o po mėnesio, balandžio pradžioje, šie skaičiai svyravo tarp 1000 ir 1100. Mažėja ir reanimacijos skyriuose gydomų ligonių.
„Lietuvoje šiuo metu dominuoja omikron BA.2 viruso potipis, jis nustatomas 85 proc. atvejų.
Tai reiškia, kad mes išlaikome mažėjimo tendencijas esant labiau užkrečiamai viruso atmainai. Tai leidžia vis drąsiau viltis dar geresnių naujienų ateityje“, – svarstė M.Stankūnas.
Pastaruoju metu gerokai sumažėjo ir koronavirusu sergančių vaikų. Vasario pradžioje 10–19 metų asmenų sergamumas buvo pasiekęs aukščiausią rodiklį per visą pandemiją – per savaitę užsikrėtė 2428 moksleiviai, tačiau pradėjus juos intensyviai tikrinti užsikrėtimų skaičius sumažėjo net dvylika kartų.
Šiuo metu per savaitę užsikrečia apie 200 mokyklinio amžiaus vaikų.
Kaukės taps kasdienybe?
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, jog net pasibaigus pandemijai koronavirusas neišnyks, tačiau taps sezonine endemine liga, kurią pradžioje skeptikai klaidingai prilygindavo peršalimui ar gripui.
„COVID-19 pandemijos pabaigos paskelbimas neturi būti suprantamas kaip nutraukta viruso cirkuliacija. Ligos atsiranda ir niekur nedingsta.
Todėl paskelbus, kad blogiausia jau praeityje, nereiškia, kad visuomenė turi nepaisyti ir atsisakyti apsaugos priemonių ar veiksmingos specifinės prevencijos priemonės – vakcinacijos“, – taip svarstė S.Čaplinskas.
Nors Vyriausybė panaikino reikalavimus uždarose patalpose dėvėti kaukes, o užsikrėtusiųjų izoliaciją sutrumpino iki penkių dienų, neatsipalaiduoti ragino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: „Ateityje savikontrolės testai, medicininės kaukės, respiratoriai turi tapti kasdiene mūsų gyvenimo dalimi, mes jų turime turėti visą laiką, kaip turime pirmosios pagalbos priemonių.“
Senolius skiepys dar kartą
Ministras neatmetė, kad koronavirusui tapus sezonine liga gali tekti skiepytis ketvirtąja vakcinos doze.
Lietuvos ekspertai dėl ketvirtosios dozės būtinumo tarsis artimiausiu metu, bet tikimasi, kad bendras sprendimas bus priimtas visoje Europos Sąjungoje.
Europos vaistų agentūra (EVA) jau patvirtino antrą stiprinančiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę 80 metų ir vyresniems asmenims.
Specialistai pabrėžė, kad daryti išvadas dėl kitų amžiaus grupių dar anksti.
Mokslininkai prognozuoja, jog užsikrėtimų koronavirusu skaičiai vėl ims didėti rugsėjo–lapkričio mėnesiais.
S.Čaplinsko teigimu, koronaviruso infekcijai tapus endemine ji ir toliau plis sukeldama protrūkius, tačiau neperkraudama sveikatos apsaugos sistemos ir nesutrikdydama žmonių socialinio aktyvumo.
„Tikėtina, kad SARS-CoV-2 ir toliau sukels žmonių ligas, tiktai jų padariniai pasiskirstys per ilgesnį laiką, todėl galime nesuvokti, kad jie tokie pat sunkūs, kaip ir patirti per pastaruosius dvejus metus.
Manau, kad su COVID-19 gyvensime labai ilgai, – blogiausia mūsų dar laukia“, – įspėjo profesorius.
Po pandemijos – bylos
Vis dėlto su pirmąja ir dar visiškai nepažįstama COVID-19 banga prieš dvejus metus susidūrę specialistai neabejoja, kad blogiausia jau praėjo.
„Pandemijos pradžioje mes labiausiai bijojome, kad neatsitiktų kaip Italijoje, kur mirė daugybė žmonių. Taip neatsitiko, testavimo apimtis augo ir pandemija buvo suvaldyta“, – kalbėjo tuometis sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Apie tai, kaip Lietuva pasitiko naują ir nepažįstamą ligą, jam teko kalbėti Vilniaus apygardos teisme, nes atslūgus pandemijai teisėsaugai įtarimų sukėlė ir laboratorijoms reikalingų reagentų, ir kitų priemonių pirkimas.
Dėl pandemijai valdyti reikalingų priemonių įsigijimo teismai nagrinėja ne vieną bylą, o tada dirbę specialistai teisinasi, kad galvoti ir rinktis tiekėjų nebuvo laiko – visi bijojo, kad sveikatos apsaugos sistema neatlaikys užgriuvusios naštos ir ligoninėse pradės mirti žmonės.
Gelbėjo įstrigusią siuntą
A.Šešelgis pasakojo, kad tuo metu, kai COVID-19 nustatymui skirtų reagentų buvo likę tik vienai ar dviem dienoms, iš užsienio keliavusi jų siunta įstrigo, o jai pargabenti Vyriausybė paskyrė karinį lėktuvą „Spartan“.
Paimti svarbaus krovinio vėlų vakarą į Vilniaus oro uostą viceministras vyko kartu su dabar jau mirusiu tuomečiu Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos direktoriumi Vytautu Zimnicku.
„Specialistams pavyko išvengti krizės, reagentų tyrimams nepritrūko, o laboratorijos dirbo 24 valandas septynias dienas per savaitę“, – sakė A.Šešelgis.
Nors tuomečiai Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai prisipažino, kad dėl padidėjusio mirštamumo netgi bijoję atsidurti už grotų, virusą pavyko suvaldyti, o baimę nuvijo 2020 metų pabaigoje Lietuvą pasiekusios pirmosios vakcinos.
Išgelbėjo vakcinos
Per dvejus metus Lietuvoje nuo koronaviruso mirė beveiki devyni tūkstančiai žmonių.
Pastaruoju metu mirusiųjų skaičius mažėja.
Pirmąją balandžio savaitę pirmą kartą per 7 mėnesius savaitinis mirčių nuo COVID-19 skaičius nesiekė 90 atvejų.
Mirštamumas nuo COVID-19 ėmė augti dar vyraujant delta atmainai ir piką pasiekė praėjusių metų spalio pabaigoje, kai per savaitę koronavirusas Lietuvoje nusinešė 253 gyvybes.
Manoma, kad vėliau mirusiųjų skaičius pradėjo mažėti ir dėl vakcinų, ir dėl tokios sunkios ligos nesukeliančios omikron atmainos.
Didžiausias mirusiųjų skaičius išplitus omikron atmainai užfiksuotas vasario 21–27 dienomis, kai per savaitę mirė 149 žmonės.
„Galime dar kartą padėkoti tiems žmonėms, kurie pasiskiepijo, nes pandemija Europoje būtent ir atsitrenkė į paskiepytųjų sieną, nors virusas vis kito ir krėtė mums vis naujas staigmenas“, – LRT radijo laidoje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys, priminęs, kad Lietuva jau yra pasiekusi 90 proc. imunizacijos laipsnį ir gali judėti kitokio gyvenimo link.
Sukelia net diabetą
Nors dauguma Lietuvos gyventojų jau paskiepyti arba persirgę koronavirusu, medikai tvirtina, jog klastingos ligos pasekmės bus jaučiamos dar ilgai.
Kokių pasekmių sveikatai gali turėti užsikrėtimas koronavirusu, gydytojai aiškinasi nuo pat pandemijos pradžios ir su COVID-19 sieja vis daugiau negalavimų ar ilgalaikių ligų.
Viena jų – diabetas. Vokietijoje ištyrus dalį lengva COVID-19 forma sirgusių asmenų paaiškėjo, kad jiems 28 proc. dažniau diagnozuojamas diabetas nei tiems, kurie koronavirusu niekada nebuvo užsikrėtę.
JAV atliktas tyrimas taip pat parodė, kad maždaug dviem iš 100 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, vėliau nustatomas diabetas.
Ligos simptomai išryškėja maždaug po metų.
Mokslininkų teigimu, kuo sunkiau žmogus sirgo COVID-19 liga, tuo didesnė rizika susirgti diabetu.
Žmonėms, kurie buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, diabeto rizika padidėjo beveik tris kartus.
Gali sutrikti klausa
Lietuvos medikai pastebėjo, kad, be kvapo ir skonio pojūčių sutrikimų, tarp koronaviruso sukeltų komplikacijų pasitaiko ir klausos sutrikimų. Dalį COVID-19 persirgusių pacientų vargina ūžesys ausyse, galvos svaigimas.
Kai kuriuos COVID-19 persirgusius pacientus kamuoja ir refliukso paūmėjimas. Manoma, jog diskomfortas gerklėje atsiranda dėl užsitęsusio kosulio, infekcijos simptomams malšinti vartotų medikamentų ar streso.
Daugybė neatsakytų klausimų liko ir mokslininkams. Jie vis dar aiškinasi, kodėl vieni užsikrėtusieji COVID-19 suserga sunkiai, o kiti – besimptome forma.
Nustatyta, kad jokių simptomų nepatiria beveik trys ketvirtadaliai koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Tiriami ir tie, kurie nebuvo užsikrėtę koronavirusu.
Didžiojoje Britanijoje vykdytas tyrimas parodė, kad kai kurie žmonės koronavirusu neužsikrėtė netgi po to, kai viruso patogeno jiems buvo įlašinta į nosį.
Kur nėra tyrimų, ten nėra ir užkrato
Kinijoje, Uhano mieste, 2019-ųjų gruodį atsiradęs ir įprastą gyvenimą pasaulyje sutrikdęs koronavirusas vėl atakuoja Aziją. Jis greičiausiai plinta žemyno pietuose.
Dėl staigaus COVID-19 plitimo Kinija uždarė Šanchajaus miestą, namuose buvo įkalinti 26 milijonai žmonių. Naujus apribojimus įvedė Honkongas ir Pietų Korėja.
Kai kurios šalys galėtų pasigirti, kad koronaviruso jose nėra. Tanzanija nuo 2020 metų gegužės Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) nepranešė nė apie vieną COVID-19 atvejį, nes neatliko nė vieno tyrimo.
Koronaviruso pandemija iš viso nusinešė 6,2 milijono žmonių gyvybę, tačiau manoma, kad tikrieji skaičiai svyruoja tarp 14 ir 24 milijonų. Daugybės mirusiųjų niekas netyrė, todėl COVID-19 jiems nebuvo nustatyta.
Mirštamumą nuo COVID-19 vaizduojančios lentelės gale – Afrikos šalys. Jose atlikta mažiausiai tyrimų, todėl nustatyta, kad nuo COVID-19 mirė 252 tūkst., tuo metu Europoje – 1,7 milijono žmonių.
Per pastarąsias dienas mirčių skaičius taip pat labiausiai augo ES šalyse. Oficiali statistika skelbia, kad nė vienas žmogus nuo COVID-19 per savaitę nemirė daugybėje Afrikos šalių, tokių mirčių nefiksuota ir karo zona tapusioje Ukrainoje.
Afrikos šalyse mažiau ir rizikos veiksnių, kuriais laikomas nėštumas, diabetas, nutukimas, senyvas amžius. Vyresnių žmonių ten gerokai mažiau nei Europoje ar Šiaurės Amerikoje. Vidutinis žmogaus amžius Afrikoje – šiek tiek mažesnis nei 20 metų.
PSO duomenimis, bent viena vakcinos doze paskiepyta 65,1 proc. pasaulio gyventojų.
Ligoninių reanimacijos skyriai tuštėja
Pirmadienį pranešta apie mažiausią naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičių Lietuvoje nuo praėjusių metų gruodžio vidurio. Nustatyta 718 naujų COVID-19 atvejų, penktadienį ir šeštadienį buvo daugiau nei po tūkstantį naujų užsikrėtimų.
Per tris pastarąsias paras nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 16 žmonių. Visi mirusieji buvo vyresni nei 60 metų, tik keturi jų buvo visiškai paskiepyti.
Ligoninėse vakar buvo gydoma 940 COVID-19 sergančių pacientų, 45 iš jų reanimacijoje. Penktadienį reanimacijoje gydomų ligonių skaičius buvo sumažėjęs iki 37.
