Kai 1922-ųjų vasario 16-ąją buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, iš kurio išaugo ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), nebuvo ramus metas, – kraštą siaubė užkrečiamosios ligos, katastrofiškai stigo gydytojų, nacionalinį aukštąjį mokslą šalis kūrė vos pasibaigus kovoms dėl nepriklausomybės.
„Tokie laikotarpiai svarbūs: išsigrynina vertybės, sustiprėja, susitelkia bendruomenės, studentija. Bet ir anuomet, ir šiandien iš esmės svarbūs tie patys dalykai: nusistatyti prioritetai, ryžtas ir valia imtis lyderystės, atsakomybės už sprendimus. Tiek tada, tiek dabar, lyderystės ėmėsi medikai: gydytojų draugija įkūrė Aukštuosius medicinos kursus, kurie tapo Lietuvos universiteto pradžia, gydytojai buvo ir pagrindiniai herojai įveikiant COVID-19 pandemiją“, – sako LSMU prorektorius.
Jo giliu įsitikinimu, neapibrėžtumo laikotarpius lengviau išgyventi žinant, ko nori, susidėjus tam tikrus riboženklius – ko negalima aukoti, nepaisant laikotarpio aplinkybių.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, šiemet mininčiam Lietuvos universiteto Kaune įkūrimo šimtmetį, toks riboženklis buvo ir yra studijų kokybė. Teorinę studijų dalį pritaikyti pandemijos sąlygoms, dėstant nuotoliu, buvo lengviau, bet praktinis mokymas tapo bene didžiausiu iššūkiu. Nes rengiant gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus neįmanoma atsisakyti tiesioginio praktinio mokymo.
„Kai tik galėjome, atnaujinome praktines studijas, o kadangi buvome įsprausti į tam tikrus laiko rėmus, tiesioginiai kontaktai su studentais buvo labai vertingi, skatino tausoti, kuo efektyviau panaudoti tą laiką. Šis gerasis, „taikos“ laikotarpis išryškino ypatingą dėstytojo žinių, patirties, asmenybės įtaką. Didžiuliame informacijos sraute būtent dėstytojas turėtų būti tas vedlys, padedantis atskirti pelus nuo grūdų, parodyti, kas svarbiausia mokantis kritinio mąstymo. Manau, šie dalykai visada buvo svarbūs, o šiuo neramiu laikotarpiu tapo dar labiau aktualūs, kalbant ne vien apie studijas.
Įdomu pažymėti, kad apie universiteto sąrangą, studijas, netgi studijų kokybę daug diskutuota ir tarpukariu. Ar patiems rengti gydytojus – o gal juos verčiau išsiųsti studijuoti į užsienį? Ir jau 1936 metais įtikinėta, kad medicinos studijas Lietuvoje reikėtų reformuoti. Vis dėlto pasidairius užsienyje, prieita prie išvados, kad ir Lietuvoje padėtis nebloga. Ne paslaptis, kad ginčų gausu ir šiandien. Kad ir dėl COVID-19 pandemijos: ieškoma, kas kaltas, kas ko nepadarė. Bet iš tikrųjų visada – ar valstybės, ar universiteto lygmeniu – kažkas turi turėti drąsos imtis lyderystės ir atsakomybės už sprendimus“, – įsitikinęs prof. K. Petrikonis.
Anot jo, pandemijos laikotarpis Universitete stipriai pastūmėjo esminį studijų programų atnaujinimą. Ir tai vyksta labai intensyviai. Jau atnaujintos farmacijos studijos, sparčiai pertvarkomos medicinos ir veterinarinės medicinos studijų programos. Visose studijose ypač stiprinamas praktinis mokymas.
„Iš tiesų, jei nebūtų to pandemijos laikotarpio, greičiausiai procesas būtų įsisukęs į didžiules diskusijas. Dabar žinome, kad tą reikia daryti, greitai daryti, ir tai priverčia greičiau sprendimus priiminėti. Aišku, tas vyko ir praėjusio šimtmečio 22-aisiais metais, kada visos aplinkinės šalys jau turėjo savo universitetus, kai buvo palankesnė ekonominė situacija ir buvo įsteigtas universitetas su visomis lėšomis. O taip atrodo: nėra lėšų mokslo ar karinėms reikmėms, ar pabėgėliams, dar kam nors. Bet paaiškėja, kad lėšų atsiranda, tereikia ryžto. Tie dalykai analogiški, – kokius prioritetus susidėlioji, ir kas svarbiau, tada tam skiri savo pinigus bei dėmesį“, – pabrėžia LSMU prorektorius studijoms, primindamas, kad iki Antrojo pasaulinio karo per itin trumpą laikotarpį Universitete buvo išvystytas stiprus mokslas, – pastatyti įspūdingi, puikios architektūros pastatai – Medicinos fakulteto Centriniai rūmai, universitetinės Klinikos.
Dar sparčiau mokslas vystomas šiais laikais, ir tai liudija įvertinimai. ELTA ne kartą pranešė apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pelnytas aukštas vietas tarptautiniuose reitinguose, kas patvirtina, jog einama tinkama kryptimi. Kitas patikimas kokybės rodiklis yra tai, kad studijas LSMU renkasi Izraelio, Vokietijos, Švedijos jaunimas.
Pasak prof. K. Petrikonio, tarptautinis įvertinimas yra labai reikšmingas.
„Savame kieme pranašu nebūsi, ir dėl įvairių subjektyvių priežasčių kartais tinkamai lieki neįvertintas savo šalyje. Bet kai tu pasimatuoji tarptautiniame kontekste, situacija keičiasi. Mes norime lygiuotis su labai didelėmis šalimis, lyginti mokslo tyrimų finansavimą, galimybes mokslininkams daryti eksperimentus tokiu lygmeniu, kad jie būtų įdomūs ir kitiems. Šiandien labai svarbus tampa pasitikėjimas savimi. Anksčiau mėgta sakyti, esą universitetas – gyvenimo mokykla, išties, studijos to pasitikėjimo suteikia. Vėlgi analogija: prieš šimtmetį mokytis Lietuvos universitete, o dar medicinos, buvo garbė. Studijos moko lyderystės, disciplinos, atsakomybės, darbo komandoje. Turi gebėti pažiūrėti į save, patikrinti ir įvertinti, ar tikrai padarei viską, kas priklauso, ką galėjai. Universitetas jaunam žmogui suteikia tokių gebėjimų, ir džiaugiuosi, kad mūsų absolventams gauna iš tikro gerą pradžią, tad ieškoti savęs, atradinėti, keisti savo pozicijas jiems gerokai lengviau“, – sako LSMU prorektorius prof. K. Petrikonis.
ELTA primena, kad 1922 metais Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba, išaugino Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sporto ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetus.
