Tai pirmas kartas per 7 mėnesius, kai savaitinis mirčių nuo COVID-19 skaičius nesiekia 90 atvejų.
Panašus savaitinis COVID-19 mirštamumas paskutinį kartą fiksuotas praėjusių metų vasaros ir rudens sandūroje, kai rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 5 d. nuo koronaviruso mirė 64 šalies gyventojai.
Rudenį dėl delta atmainos nuosekliai augęs mirštamumas nuo COVID-19 savo piką pasiekė spalio pabaigoje. Paskutinę šio mėnesio savaitę koronavirusas nusinešė 253 gyvybes.
Tuomet COVID-19 mirštamumas iki sausio vidurio su pertrūkiais, bet mažėjo ir sausio 17-23 d. nuo šios ligos mirė 94 žmonės. Tačiau šių metų pradžioje Lietuvoje ėmė dominuoti labiau užkrečiama omikron atmaina, Lietuvoje fiksuoti naujų COVID-19 paros atvejų rekordai, tad didėti ėmė ir ligoninėms tenkanti apkrova.
Tiesa, omikron atmainos pikas ligoninėse neturėjo tokių pasekmių, kaip rudeninė susirgimų banga ir vasario pabaigoje fiksuotas didžiausias savaitinis mirštamumo rodiklis šiemet – 149 mirtys (vasario 21-27 d.).
Profesorius: sergamumas toliau mažės, nauja banga – rudenį
Nuo pirmadienio Lietuvoje neliko dvejus metus galiojusio pandeminio ribojimo ir daugelyje uždarų vietų veido kaukės tapo neprivalomos. Tačiau pandemijos eigą analizuojančio Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio teigimu, COVID-19 rodikliai dėl to neturėtų ženkliai pakisti.
„Labai didelių pokyčių tas (veido kaukių atsisakymas, red.) nebeturėtų sukelti, nes kiti veiksniai veikia. Tai bus daugiau individualus žmonių apsisaugojimas. Daugelis, kurie gerai supranta, kaip reikia saugotis, tą per du metus jau išmokome.
Tai laikytis atstumų, dėvėti kaukes – manau, dalis žmonių tuo naudosis nepriklausomai, ar to reikalaujama, ar rekomenduojama“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė J.Augutis.
Tiesa, jis tikino pats asmeniškai nebūtų atsisakęs privalomo kaukių dėvėjimo, kol sergamumas Lietuvoje nepasiekė 1 tūkst. atvejų, o teigiama diagnostinių testų dalis nenukrito iki 10 proc.
Palyginimui, paskutinių 7 dienų naujų paros atvejų vidurkis yra 2098, o teigiama rezultatą parodo 31,6 proc. visų diagnostinių testų, antradienį skelbė Statistikos departamentas.
Visgi profesorius mano, kad sergamumas COVID-19 liga gali ir toliau mažėti.
„Pradžioje, kada koronaviruso banga pradėjo leistis, prognozės buvo truputį optimistiškesnės, bet pasiekus bangos vidurį turėjome 2-3 savaičių stabtelėjimą.
Tas vyko ir nemažai kitų šalių. Bet dabar vėl turime lėtesnį, bet pastovų leidimąsi. Per porą savaičių galima tikėtis, kad pasieksime tą išsvajotą tūkstantį atvejų ir pereisime į tą vadinamąją raudoną zoną“, – prognozavo profesorius.
Pasak jo, labai realu, kad rudenį laukia nauja koronaviruso banga.
„Tokie dėsningumai, su labai nedideliomis išimtimis, galioja įvairioms virusų grupėms. Yra pavasariniai ir ypač rudeniniai suaktyvėjimai, jie visada stebimi. Su koronavirusu tėra kelių metų patirtis, turėjome du rudenius, bet per juos abu turėjome labai stiprius, ryškiai išreikštus pikus.
Manau, kad (sergamumo, red.) padidėjimą tikrai turėsime apie rugsėjo pabaigą, spalio, lapkričio mėnesiais “, – sakė J.Augutis.
Praėjusią parą nustatyta 1911 naujų COVID-19 atvejų, devyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
