Vis dėlto ji pabrėžia, jog vaistinės turėtų dėti daugiau pastangų pritraukiant šiuos specialistus dirbti.
„Ministerija, suprasdama ateityje dar labiau išaugsiantį farmacijos specialistų poreikį bei matydama, kad didesnioji dalis būsimųjų vaistininkų priimama į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, šiais metais pateikė siūlymą Švietimo, mokslo ir studijų ministerijai net trečdaliu padidinti valstybės finansuojamų farmacijos studijų vietų“, – pranešime teigė ministerija.
Tačiau, pasak jos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys rodo, jog pernai metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje vaistininko praktikos licencijas turėjo 3484 asmenys, tačiau tuo pačiu laikotarpiu kompensuojamuosius vaistus vaistinėse išdavė tik 2222 vaistininkai.
„Dėl to raginame darbdavius imtis aktyvesnių priemonių, siekiant kuo daugiau vaistininkų pritraukti dirbti vaistinėse, gerinti darbo sąlygas, glaudžiai bendradarbiauti su vaistininkus ruošiančiais universitetais, kelti vaistininko profesijos prestižą“, – teigia SAM.
Reaguodama į viešumoje pasirodančius įspėjimus apie galimą darbuotojų trūkumą vaistinėse, ministerija pabrėžia, jog Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių tarp vaistinių ir vaistininkų skaičių.
Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 metų duomenimis, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka apie 47 vaistines, kai Europos Sąjungos vidurkis – 31 vaistinė.
10 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka apie 12 vaistininkų, o ES šis vidurkis siekia aštuonis vaistininkus tam pačiam gyventojų skaičiui.
Pasak ministerijos, nuo kitų metų liepos įsigaliojančios Farmacijos įstatymo nuostatos, tikėtina, išaugins vaistininkų poreikį, nes nustato, kad vaistinės darbo metu joje gyvai turės dirbti vaistininkas.
Ministerija pabrėžia, kad šios nuostatos įsigaliojimas iki šiol ne kartą buvo atidėtas.
