Medikai tikina, kad vakcinas, kaip ir visus medikamentus naudoti reikia, remiantis medicininėmis priežastimis, o anksčiau skiepytam ir persirgusiam žmogui sustiprinančioji dozė nėra reikalinga bent pusę metų.
Užsiregistruoti skiepui nepavyko
Į portalo lrytas.lt redakciją besikreipęs Tomas (vardas pakeistas, aut.) pasakoja, kad buvo pasiskiepijęs pagal pilną vakcinacijos schemą, o maždaug prieš mėnesį ir persirgo COVID-19 liga, kuri jam buvo patvirtinta PGR tyrimu.
Abejonių dėl savo imuniteto vyras neturi, tačiau iškilo netikėta kliūtis. Jo planuose – užsienyje vyksianti darbinė konferencija, kurios organizatoriai labai rūpinasi saugumu, tad iškėlė aiškią sąlygą dalyviams: visiems be išimties būtina sustiprinančioji dozė.
„Jie turi tokius saugumo reikalavimus. Visi, kas atvyksta privalo turėti taip vadinamą busterį“, – paaiškino Tomas.
Vyras nė neįtarė, kad dėl to gali kilti problemų, manė pasiskiepys ir galės pakuotis daiktus kelionei į užsienį. Savo nuostabai jis netruko suprasti, kad skiepą gauti bus kebliau, nei galvojo.
„Internetinėje sistemoje sustiprinančiajai dozei registruotis man neleidžia. Kai skambinu į karštąją liniją irgi sako, kad registruotis negaliu, nes esu persirgęs“, – neigiamą atsakymą išgirdo Tomas.
Tiesa, karštosios linijos darbuotojai, išgirdę apie vyro problemą, ieškojo jos sprendimo ir nors nurodė niekuo padėti negalintys, pasiūlįė Tomui kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Aš dabar bandau registruotis pas jį, bet nelabai suprantu, jeigu man sako, kad yra tokie galiojantys įstatymai, kuo šeimos gydytojas man bepadės“, – abejonių dėl paskutinės likusios išeities neslėpė vyras.
Profesorė: po persirgimo skiepytis nereikia
Portalas lrytas.lt dėl šio atvejo kreipėsi į sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Tačiau jos atstovų atsakymas vienareikšmiškas: dėl ankstesnės revakcinacijos po persirgimo absoliučiai jokios išimtys nėra taikomos.
Pagal SAM pateiktą vakcinacijos schemą, pasiskiepijęs, o vėliau COVID-19 liga persirgęs žmogus sustiprinančiąją dozę gauti gali tik praėjus pusmečiui nuo teigiamo PGR testo.
Revakcinacijos paankstinti tokiu atveju negali ir šeimos gydytojas, patikino SAM atstovai.
Tuo metu Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų universiteto profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė tvirtina, kad vakcinacijos schema paremta medicininiais faktais, o skiepų, kaip ir vaistų, negalima naudoti kaip į galvą šovė.
„Čia lygiai tas pats, kas būtų, jei žmogus gertų vaistus nuo karščiavimo, kai temperatūros jam nebėra. Kažkodėl tokiu atveju nekyla klausimų, kodėl vaistų gerti nebereikia.
O į vakcinas kažkodėl žmonės žiūri kitaip. Tarsi tai būtų švęstas vandenėlis. Galbūt ir per aštriai kalbu, bet tikrai keista, kad žmonėms dar kyla tokių abejonių“, – stebėjosi profesorė.
Ji pabrėžė, kad vakcinos turi būti naudojamos tuomet, kai yra reikalingos, o COVID-19 neseniai persirgusiam žmogui skubėti skiepytis nuo šios ligos tikrai nereikia.
„Praėjus trumpam laikui po persirgimo, imuninė sistema jau yra suaktyvinta, apsauga sukurta. Po vakcinacijos ir persirgimo omikron atmaina yra net didesnio spektro imuninis atsakas sukuriamas. Jokios būtinybės skiepytis tiesiog nėra“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Ji priminė, kad Europos Sąjungos šalyse galioja taip vadinamas žaliasis COVID-19 pažymėjimas, kuris leidžia laisvai keliauti, atsižvelgia ir į persirgimo faktą. Todėl renginio organizatorių noras, kad jo dalyvis būtų pasiskiepijęs sustiprinančiąja doze, profesorei atrodo „keistas“.
„Sunku patikėti, kad yra organizacija, kuri tokių dalykų reikalauja. Yra nustatyti bendri reikalavimai šalyse, jų tikrai pakanka.
Tas pats Izraelis, kuris entuziastingai įdiegė ir trečią dozę anksčiau nei kiti, dabar jau ir ketvirtą turi. Bet net ten daromos išimtys persirgusiems. Žmonėms, kurie patvirtina buvusį ligos faktą nereikia sustiprinančiųjų dozių“, – masinės vakcinacijos nuo COVID-19 „pionerių“ pavyzdį pateikė A.Žvirblienė.
Bent viena vakcinos nuo COVID-19 pasiskiepijo 1,948 mln. arba 69,7 proc. šalies gyventojų, o sustiprinančiąją dozę gavo arti 917 tūkst. arba 32,8 proc. gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.
