Nepraėjus metams, tų pačių metų gruodžio pabaigoje į šalį atkeliavo pirmosios vakcinos nuo koronaviruso. Medikai sako, kad tai buvo pandemijos lūžis, nes skiepai leido lengviau atsikvėpti, taip pat buvo sukurti ir pirmieji medikamentai sunkiems pacientams gydyti.
Praėjus dvejiems metams, nors kasdien nustatoma po kelis tūkstančius naujų atvejų, specialistai sako, kad liga traukiasi, bet laikinai, iki rudens.
Pradžioje neturėjo reagentų
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) darbuotojai prisimena, iš pradžių net neturėjo reagentų tyrimams atlikti, todėl pirmieji mėginiai buvo siunčiami į kitas Europos šalis.
„Ta problema augo, baimė taip pat, labai smarkiai augo tyrimų skaičiai, tai reikėjo visos šalies laboratorijų pajėgumų. Net tos laboratorijos, kurios nedarė PGR tyrimo, visi buvo įjungti“, – prisimena NVSPL klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.
PGR tyrimų per pandemiją nuo kelių padaugėjo iki penkiolikos tūkstančių per dieną. Sutrumpėjo ir tyrimo laikas nuo 6 iki kelių valandų.
„Neužmirškim kaip keitėsi ir pats tyrimo paėmimas; pradžioje buvo iš nosiaryklės, paskui ir iš nosies landos, dabar jau šnekama apie seiles ir kitus testus“, – vardijo A.Griškevičius.
Atsirado daugiau ginklų prieš virusą
Statistikos departamento duomenimis nuo pandemijos pradžios atlikta per 8 milijonus tyrimų. Šia infekcine liga užsikrėtė 975 tūkst. gyventojų, mirė daugiau nei 8 su puse tūkstančio. Medikai sako, kad keitėsi ne tik koronaviruso atmainos, bet ir gydymo taktika.
„Atsirado tam tikri vaistai... tam tikri uždegimą slopinantys preparatai, kurie reikšmingai pagerina pacientų prognozę, galiausiai visų gydytojų įpratimas dirbti pandeminėmis sąlygomis su šia liga sergančiais pacientais, asmeninių apsaugos priemonių taikymas“, – aiškina LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Medikai sako, per dvejus pandemijos metus beveik visi pasiskiepijo ar persirgo šiuo virusu. Pirmosios vakcinos šalį pasiekė 2020-ųjų gruodžio pabaigoje.
„Paaiškėjo, kad vakcina veikia tam tikrą laikotarpį, vėl atsirado nerimas, vėl naujos mutacijos, naujas nerimas, išgyvenimai ir pamokos. Tai šiandien kai turime ir vakcinas, turime aiškumą kaip gydyti, turime žinomumą kaip plinta“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Ribojimų atsisakymas – tik laikinas?
Valdžia žada, kad dar išlikę nedideli pandemijos ribojimai gali virsti rekomendacijomis. O medikai perspėja – tik iki rudens.
„Gali būti tai taip, laukiame šiltų orų, stabilių skaičių ir matyt aiškaus plano“, – konkrečių pažadų neduoda A.Bilotienė Motiejūnienė.
„Ypatingai mes turbūt turėsime susitelkti prieš rudenį, prieš naująjį peršalimo sezoną, o kaip vystysis virusas, kokia bus dinamika, kaip bus evoliucija, tą prognozuoti labai sunku“, – sako gydytoja A.Mickienė.
Profesorius Saulius Čaplinskas kartoja, kad žmonės išmoko gyventi su koronavirusu, skiepai padėtį palengvino, tačiau ir toliau šis virusas išliks.
„Zero Covid – nulio kovido mes nepasieksime, ir vargu ar išvis mes pasieksim ir tai, kad dabar kai kurios šalys, konkrečiai Kinija bando laikytis... tai yra jų kelio matymas, bet absoliučiai dauguma šalių bando pradėti gyventi endeminę viruso plitimo stadiją. Kitaip sakant maksimaliai laisvinant gyvenimą“, – dėstė S.Čaplinskas.
Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Vyriausybė jau artimiausiomis savaitėmis ketina svarstyti kaukių dėvėjimo prievolės ir kitų likusių koronaviruso ribojimų atsisakymo klausimą.
Daugiausia paros užsikrėtimų buvo nustatyta šių metų vasario 22 dieną, kai susirgo per 13 tūkstančių žmonių.
