Tuo metu sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai tvirtina pakeitimai didelių nepatogumų sukelti neturi, jų dėka našta medikams tik sumažės.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad reforma siekiama, jog reabilitacinio gydymu laiku sulauktų paties sunkiausieji pacientai ir jiems būtų padėta „atsistoti ant kojų.“
Dėl reformos – pacientų eilės
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda žodžių į vatą nevynioja. Pasak jo, medicininės reabilitacijos sektorius keliolika metų dirbo sklandžiai, priekaištų dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo nesulaukdavo.
Tačiau, jo teigimu, nuo šių metų įsigaliojusios naujovės tapo tikru iššūkiu: įvestos naujos kvotos, įvestos papildomos reabilitacijos rūšys, o metinės sutartys su Valstybine ligonių kasa (VLK) iki šiol nepasirašytos.
A.Salda taip pat skundėsi, kad dalis pokyčių užklupo netikėtai, įstaigos apie juos sužinojo tik kelios dienos prieš įsigaliojimą.
„Kalbant su kolegomis, kito žodžio, kaip „chaosas“, tam kas įvyksta įvardinti nerandame <...> kai kuriose įstaigose dėl šitos reformos, įvestų kvotų ir kitų pakeitimų atsirado eilės, kartais siekiančios ir keletą mėnesių.
Įstaigos prisiima pacientų daugiau, rizikuodamos, kad už juos negaus, nes tvarka gal ir aiški, bet tikėjimo, kad pagal tą tvarką bus apmokėta galų gale įstaigos turi labai mažai“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė A.Salda.
Jo žodžiais tariant, eiles dėl reabilitacijos paslaugų susiformavo panorėjus iš anksto suprognozuoti paslaugų poreikį.
„Labai gaila, kad dėl tų eilių labiausiai nukenčia pacientais, nes gydantys specialistai pabrėžia, kad jei daliai žmonių reablitacija nebus suteikta laiku, gresia negrįžtamos pasekmės jų sveikatai.
Noriu iškelti retorinį klausimą: ar tikrai vardan reformos, vardan kažkokių įsivaizduojamų pagerinimų administraciniame lygmenyje, pateisiname dalies Lietuvos piliečių suluošinimą?“, – klausė A.Salda.
Abejoja įstaigų prijungimo planais
Pasak jo, pastaruosius dvejus metus sveikatos priežiūros paslaugų teikimą sujaukė pandemija. Todėl neva jos nefunkcionalumu grįsti permainų poreikį yra dirbtina.
Viena iš ruošiamos sveikatos priežiūros reformos dalių – klasterių steigimas. Tačiau, A.Saldos teigimu, įstaigoms nebuvo paaiškinta, ką reiškia toks veikimo modelis. Argumentų dėl reformos reikalingumo jis taip pat tikino neišgirdęs, esą tik paaiškinta, kad „tokia politinė valia“.
Pagal ruošiamus įstatymų pakeitimus mažesnes specializuotas reabilitacines ligonines planuojama prijungti prie didžiųjų gydymo įstaigų, tačiau A.Saldos manymu toks modelis – pražūtis reabilitacijos ligoninėms.
„Turime Abromiškių reabilitacinę ligoninę, kuri šitoje reformoje bus prie kažko prijungta. Ji turėjo vidutinį 330 dienų lovos užguldymo rodiklį per metus – mūsų žiniomis, tai pavyzdinis skaičius. Kodėl sėkmingai veikiančią įstaigą reikia prijungti prie kitos?
Ar tai nebus padaryta tam, kad ji staiga pradėtų veikti nesėkmingai ir būtų naikinama. Sėkmingų pavyzdžų, kai tampama įstaigos filialu, istorijoje labai mažai turime.
Asociacijoje žinome vieną vienintelį tokį atvejį – Lietuvos sveikatos mokslų universitetui priklausančią Kulautuvos reabilitacijos ligoninę. Bet mūsų nuomone, jos sėkmė stovi ant labai konkrečios vienos asmenys – profesoriaus Raimondo Kubiliaus <...> tačiau nesėkmingų pavyzdžių turime kur kas daugiau.
Yra sunaikinta ir merdinti Likėnų reabilitacijos ligoninė, kadaise buvusi garsi. Turime Valkininkų sanatroriją, kurią planuoja dabar kelti į Druskininkus, Vilniuje esantis „Pušyno kelias“. Visos jos priklauso didelėms multiprofilinėms ligoninėms, bet kažkaip niekas iš pacientų nesiveržia į tas įstaigas“, – aiškino A.Salda.
Sunkių ligonių nepageidauja?
Pasak jo, net didžiausios bendrojo profilio gydymo įstaigos nepajėgia vienos konkrečios reablilitacinės ligoninės aprūpinti pakankamu pacientų srautu. Todėl pacientai praranda ir reabilitacinės įstaigos pasirinkimo laisvę.
„Ligoninės labai sėkmingai sugeba pirmiausia užsipildyti savo turimus reabilitacijos skyrius ir tik tada pacientų perteklius yra išleidžiamas į kitas įstaigas, tiek viešas, tiek privačias“, – aiškino A.Salda.
Anot jo, pacientas reabilitacijos įstaigą pasirinkti pats gali tik teoriškai, nes ligoninės turi svertų, kaip jį nukreipti ten, kur norima.
Komiteto posėdžio metu ne kartą puse lūpų užsiminta apie susiformavusias reabilitacijos teikimo ydas,
„Tai tikrai yra tam tikri interesai teikti (paslaugas – aut. pastaba) paprastesniems ligoniams, gauti lėšų ir privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kurios yra ribotos“, – sakė SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad reforma siekiama „padėti sunkiems ligoniams atsistoti ant kojų.“
Atmeta kritiką dėl jungimų
Viceministrės teigimu, sėkmingo Kulautuvos reabilitacinės ligoninės pavyzdžio nederėtų laikyti tik išimtimi iš taisyklės.
„Kodėl to pavyzdžio čia nėra? Sako, kad vienas Kubilius čia padarė. Nesąmonė, kad vienas žmogus gali padaryti viską. Aišku, kad lyderystė yra svarbu, bet tai nėra absoliučiai viskas“, – aiškino D.Jankauskienė.
Kita SAM atstovė Rasa Beikšienė kalbėjo, kad ilgą reabilitacijos paslaugų teikimo patirtį turinčioms įstaigoms buvo pasiūlyta dalyvauti klasterinėje veikloje, nes susiformuos aiškūs pacientų srautai.
„Natūralu, kad tie pacientai atvyks tikrai ne pačios lengviausios sveikatos būklės, su jais tikrai reikės dirbti. Tikiu, kad tai yra papildoma našta gydymo įstaigoms. Gerokai paprasčiau yra gauti lengvesnės sveikatos būklės pacientų, su jais gerokai mažiau problemų ir jų funkcijos greičiau atsistato“, – sakė R.Beikšienė.
Kartu ji pabrėžė, kad dauguma gydymo įstaigų atsiliepė į kvietimą ir sutiko tokias paslaugas teikti, o į šoną nustumtos nebuvo ir kurortinių miestų įstaigos.
Prašo įstaigų bendradarbiavimo
R.Beikšienė taip pat aiškino, kad nauja siuntimo gydymui paskyrimo tvarka „chaoso“ nesukels, nes iš esmės ji keisis mažai.
„Vienintelis momentas, kuris iškrenta iš dabartinės sekos, susijusios su siuntimu, yra tai, kad nebus įtraukiamas nei gydantis gydytojas, nei šeimos gydytojas formuojant siuntimą. Manau, visi sutiks, kad tai yra perteklinis veiksmas, didelė administracinė našta“, – sakė R.Beikšienė.
Ji kartu sutiko, kad pavieniui veikiančios reabilitacinės ligoninės ir šiuo metu veikia sklandžiai, o jų paslaugos kokybiškos. Tačiau bėda yra ta, kad dabar jos negali teikti tretinio lygio paslaugų, nes tokia teisė suteikta tik 4 šalies ligoninėms.
Tuo metu VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva atmetė medicinės reabilitacijos įstaigų atstovų nuogastavimus, kad jie gali likti be apmokėjimo už paslaugas.
„Reabilitacijos įstaigoms, kurios anksčiau neturėjo sutarčių ir sutartinių sumų – tie procesai nauji. Tačiau tikrai buvo visa informacija apie tai, kad visoms paslaugoms finansavimas nėra mažinamas.
Sausio mėnesį buvo patikslintos sutartinės sumos stacionarinėms paslaugoms, kokia jų dalis eis prioritetinėms ir neprioritetinėms paslaugoms, tačiau tai tikrai negalėjo būti priežastis dėl ko įstaigos atsisakytų priimti pacientus“, – aiškino T.Golubajeva.
Pasak jos, sausio mėnesio statistika rodo, kad dalis įstaigų savo veiklą vykdė sklandžiai, dėl sutarčių sudarymo jokių kliūčių joms nekilo.
Tuo pačiu ji prašė ir aktyvesnio pačių įstaigų įsitraukimo, bendradarbiavimo.
„Norėčiau pasakyti, kad to, kas buvo pavadinta „chaosu“, tikrai nėra, o pačios įstaigos galėtų prisidėti prie sklandesnio paslaugų organizavimo, nes pagal numatytą tvarką visos įstaigos privalėtų skelbti informaciją apie tai, kiek jos galėtų priimti pacientų.
Labai prašome, kad būtų bendradarbiavimas su reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tuomet ir siunčiančios įstaigos mato situaciją, kas yra pasirengę priimti pacientus dėl vienų ar kitų ligų“, – sakė T.Golubajeva.
Pasak SAM atstovų, vykdant reformą, siekiama, kad medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose paslaugas pacientai, sergantys sunkiomis ligomis, gautų jau nuo pirmos dienos, jų negalia nedidėtų.
Tam pasiruoštu turi daugiaprofilinės ligoninės, turinčios medicininės reabilitacijos padalinius.
Reforma taip pat siekiama, kad ir medicininėje reabilitacijoje sunkios sveikatos būklės pacientams būtų taikomas „žalių koridorių“ principas viso paciento kelio metu, t. y. baigus aktyvųjį gydymą, pacientams, esant indikacijų, būtų skiriama medicininė reabilitacija ir pasirūpinta, kad pacientai nuvyktų į pasirinktą medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą.
