Esama pandemijos stadija atrodo lengvesnė ne tik dėl pakitusio koronaviruso, bet ir dėl to, kad sumažėjo visuomenės pažeidžiamumas prieš jį.
„Atėjo toks momentas, kai turime lengvesnį viruso variantą, nors neaišku, kaip ateityje gali mutuoti koronavirusas. Dabar lengvesnę ligos forma jis sukelia dėl dviejų priežasčių: viena – dėl pačio viruso savybių, o antra – kuo toliau, tuo daugiau yra žmonių, kurie įgijo vienokį ar kitokį imunitetą. Kitas dalykas, kad su laiku jis silpsta“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė gydytojas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Koronaviruso variacijos situacijos nekeičia
Jis pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis užsikrėsti COVID-19 infekcija gali praktiškai kiekvienas. Tiesa, imunitetą ar bent jo likučius turintis žmogus sirgs lengviau.
S.Čaplinskas patikino, kad gyventojai dėl naujos koronaviruso atmainos per daug rūpintis neturėtų, tuo labiau, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) „susirūpinimą keliančios“ atmainos statusą yra suteikusi jau iš anksčiau žinomiems koronaviruso variantams, paskutinis kurių buvo omikron.
Todėl dėl „deltakrono“ nerimauti bent jau kol kas tikrai nereikėtų.
„Jeigu atsiras vėl kažkoks susirūpinimą keliantis variantas, tai apie tai bus pranešta. Kol kad tėra įvairios variacijos, kurios iš esmės nekeičia epidemiologinės situacijos“, – patikino S.Čaplinskas.
Apie tai, kad „deltacron“ atvejai užfiksuoti tiek JAV, tiek Europoje jau anksčiau rašė lrytas.lt.
Kas laukia vasarą?
Paklaustas, ar galima laukti, kad vasara Lietuvoje bus ramesnė, o užsikrėtimų vėl bus fiksuojama ženkliai mažiau, jis buvo linkęs pritarti tokiam scenarijui.
„Taip yra prognozuojama dėl dviejų priežasčių. Viena, mes daugiau būsime lauke ir mažiau laiko leisime uždarose erdvėse, kur lengviau ir greičiau užsikrečiama.
Svarbiausi būtų trys dalykai, kuriuos reikėtų atminti, kad neužsikrėstume patalpose: pirma, kuo daugiau vėdinti patalpas. Antra, kur galima pakeisti hepafiltrus, kurie yra sudėti. Trečia, diegti oro dezinfekavimo sistemas: tiek ultravioletines, tiek plazmos pagrindu veikiančias, kurios jau yra įperkamos ir yra rinkoje“, – aiškino S.Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad dažniausiai užsikrečiama uždarose patalpose per orą. Labai retai virusas perduodamas per užterštą paviršių ar rankas.
Visgi, S.Čaplinsko manymu, rudenį rizikos grupės asmenims turėtų būti pasiūlytas sustiprinamasis skiepas nuo COVID-19.
Apie pandemijos pabaigą kalbėti sunku
Nuo koronaviruso pabėgti nepavyks, o tai esą puikiai iliustruoja ir Kinijos patirtis.
„Kodėl dabar Kinijoje vėl išplito koronavirusas? Jie bandė laikytis „Covid zero“ principo, kai stengiamasi, kad viruso apskritai nebūtų. Nepasieks šito net kinai. Nepamirškime ir kad jie gyvena labiau susiglaudę, visai kitokiomis sąlygomis, nei daugelis mūsų“, – aiškino S.Čaplinskas.
Vis dažniau pasigirsta teiginiai apie koronaviruso pabaigą, tačiau profesorius pabrėžė, kad konkrečiai pasakyti, kada baigsis COVID-19 pandemija tebėra sunku.
„Matome, kad pandemija palaipsniui eina į endemijos stadiją. Bet kaip mes suprantame, kada ji bus pasiekta? Nebus tokios dienos, valandos, minutės, kai sakysime, kad jau pasiekta endeminė viruso stadija.
Dėl to eilė šalių ir atsisako griežtų ribojimų. Tik kalbėkime atvirai, tiesiai šviesiai pasako žmonėms: „išmokime gyventi su virusu“ ir tiek, kas užsikrės ir gaus didelę viruso infekcinę dozę, neužteks imuninės apsaugos, tai tie žmonės rizikuoja patekti į intensyvios terapijos skyrių ir, deja, neišgyventi“, – perspėjo S.Čaplinskas.
