Tuo metu sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimą komentavusi vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė tvirtina, kad pokyčiai tikslingi tapo būtent dabar, nes šalyje įsivyravo omikron atmaina, o ir jos sergamumo pikas jau įveiktas.
Sprendimas pavėluotas?
Pasak S.Čaplinsko, sveikatos priežiūros darbuotojus nuo saviizoliacijos taisyklių buvo galima atleisti dar 2020 m. gruodį. „Jau tada dalis medikų juokėsi, kad turi galimybę pailsėti po to, kai buvo kontakte su kitu kolega, kuris gydė COVID ligonius. Bet medikai ir turi dėvėti apsaugos priemones, kaukes ir kita. Jeigu jos teisingai naudojamos, tai ir tikimybė užsikrėsti mažesnė“, – portalui lrytas.lt sakė ULAC direktorius.
Profesorius patikino, kad jau tuomet būta užsienio valstybių, kuriose koronaviruso simptomų nejaučiantys medikai dirbo net ir gavę teigiamą PGR testą.
„Infekcijų prevencijos logika diktuoja būtinybę, kad reikia izoliuoti kontakte buvusį ir abejonių dėl užsikrėtimo turintį žmogų. Kita vertus, matome, jog užsikrečia ne visi, o trečdalis užsikrėtusių nejaus simptomų. Visų užsikrėtusių mes niekafa nežinosime. Trečias dalykas, teigiamas PGR testas nebūtinai reiškia, kad žmogus yra užkrečiamas“, – paaiškino S.Čaplinskas.
Jis priminė dar praėjusių metų vasarą pateikęs rekomendacijas, kad tuo atveju, jei PGR testas teigiamas, o antigeno – neigiamas, galima daryti išvadą, kad asmuo tikriausiai negali užkrėsti kito žmogaus.
„Mano galva daug kas Lietuvoje daroma teisingai, bet dažnai pavėluotai ir netinka apimtimi“, – teigė S.Čaplinskas.
Epidemiologė: pokyčiai dėl omikron atmainos
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė paprašyta paaiškinti, kodėl gyventojai po rizikingo kontakto turėdavo izoliuotis, kai sergamumas COVID-19 liga buvo ženkliai mažesnis nei dabar, visų pirma, paminėjo omikron atmainos įtaką.
„Šiuo metu labai išplitusi, dominuojančia tapusi yra omikron atmaina, kuri yra visiškai kitokia nei ankstesnės atmainos. Tas susirgimų kilimas buvo labai staigus ir greitas. Atitinkamai užsikrėtimų skaičiai ir dabar yra pakankamai dideli, bet mažėjimo tendencijos yra tas gerasis signalas, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Tikėtina, kad ir tas mažėjimas gali būti kiek greitesnis nei ankstesnių bangų metu“, – komentavo L.Ašoklienė.
Antradienį apie sprendimą atsisakyti privalomos saviizoliacijos pranešusi SAM nurodė, kad jis susijęs ir su „stebima gerėjančia epidemiologine situacija: stebimas sergamumo COVID-19 mažėjimas, mažėjantis pandemijos pagreitis, naujausiais duomenimis siekiantis 1,4 proc. Per paskutines 7 dienas užfiksuota ir sąlyginai mažesnė teigiamų tyrimų dalis – 51,3 proc.“
Tačiau nurodoma teigiamų diagnostinių testų dalis, lyginant su ankstesniais laikotarpiais itin aukšta: gruodžio pradžioje – 10 proc., prasidedant rugsėjui – 5 proc.
„Kalbant apie teigiamų tyrimų dalį, tai rodo, kad žmonės labai tikslingai vyksta į mobilius punktus ir atlieka tuos laboratorinius tyrimus ne tik profilaktiškai, bet pajutus simptomus arba turint teigiamą savikontrolės testą.
Taigi, tarp simptominių asmenų tas procentas dabar yra pakankamai aukštas, bet tyrimo atlikimo tikslingumas šiuo metu gerokai didesnis“, – aiškino L.Ašoklienė.
Prašo permainas suprasti teisingai
Vyriausioji šalies epidemiologė akcentavo, kad sąlytį su sergančiuoju turėjusiems asmenims rekomenduojama laikytis bendrųjų atsargumo priemonių: dirbti nuotoliniu būdu, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, vengti nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis, o jei jie būtini bendrauti dėvint medicininę veido kaukę arba respiratorių.
Čaplinskas taip pat pabrėžė, jog svarbu sprendimą iškomunikuoti tinkamai, nes visuomenė visuomenė gali neteisingai suprasti permainų siunčiamą žinutę.
„Žmonės gali pagalvoti, kad nebereikia saugotis patiems, nereikia saugoti savo artimųjų. Labai svarbu, kad sprendimas būtų ne tik teisingas ir savalaikis, bet tinkamai suprastas ir priimtas žmonių, nes tai liečia mūsų gyvenimą“, – paaiškino ULAC direktorius.
Įveiktas pandemijos pikas
L.Ašoklienė taip pat pasidžiaugė tuo, kad Lietuvoje jau įveiktas pandemijos pikas.
„Pagal epidemiologinę kreivę ir sergamumo rodiklius panašu, kad mes tą piką esame pasiekę ir nuo jo leidžiamės, labai tikimės, kad antrojo tokio didelio pakilimo jau nebeturėsime. Prie to gali prisidėti ir pati situacija, kad mes artėjame į pavasarį.
Panašu, jog koronavirusui būdingas sezoniškumas ir tai gali prisidėti prie gerėjančios situacijos“, aiškino L.Ašoklienė.
Paklausta, kokių dar suvaržymų artimiausiu metu gali būti atsisakyta, epidemiologė pastebėjo, kad pandemijos valdymo priemonių ir taip likę mažai.
„Panašu, kad mes tų ribojimų nebeturime labai daug ir tas didesnis dėmesys simptominiams asmenims yra pats svarbiausias. Šiuo metu yra svarbu, kad sergantys amsenys laikytųsi bendrųjų reikalavimų ir atsakingai į tai žiūrėtų, pajutę pirmuosius simptomus žmonės atliktų tyrimus ir izoliuotųsi, vengiant nereikalingų užsikrėtimų“, – sakė epidemiologė.
Apie saviizoliacijos tvarkos pokyčius antradienį pranešę SAM atstovai pastebi, kad vis daugiau Europos valstybių taip pat priima sprendimus dėl keičiamos COVID-19 valdymo strategijos.
Norvegijoje nuo 2022 m. vasario 11 d. jau atsisakyta daugumos COVID-19 priemonių, įskaitant reikalavimus laikytis 1 m atstumo, dėvėti kaukes. Užsikrėtusiems suaugusiems asmenims nebereikia laikytis karantino, bet išlieka rekomendacija likti namuose 4 dienas nuo teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato gavimo.
Šveicarijoje sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama griežtai laikytis fizinio atstumo ir higienos reikalavimų, stebėti savo sveikatos būklę, bendraujant su kitais asmenimis dėvėti veido kaukę, vengti kontaktų, vengti viešų vietų.
Švedija sustabdė plataus masto testavimą (mobiliose palapinių aikštelėse, įvažiuojamuose testų ėmimo centruose, į namus atgabenamus testus) dėl COVID-19 net tiems žmonėms, kuriems pasireiškė infekcijos simptomai.
Danijoje sąlytį turėję asmenys neturi izoliuotis, jiems rekomenduojama atlikti greitąjį antigeno testą arba PGR tyrimą po 3 dienų, kai patvirtintas atvejis gavo teigiamą tyrimo rezultatą. Jei sąlytį turėjusiems pasireiškia simptomai, tokiu atveju rekomenduojama izoliuotis.
