Tarybos sprendimu, Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) ir visas jame esantis turtas, iki šiol buvęs savivaldybės pavaldume, bus perduodamas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) be jokių išankstinių sąlygų.
Ši turi planų šią ligoninę jungti su Klaipėdos jūrininkų ligonine ir Palangos reabilitacijos ligonine kuriant naują darinį – universiteto ligoninės statusą turinčią įstaigą. Jos dalininkais būtų valstybė ir Klaipėdos universitetas.
Tarybos nariai ketvirtadienį turėjo galimybę balsuoti ir dėl alternatyvaus pasiūlymo, kad turtas būtų perduotas tik tuomet, kai bus aiškios Sveikatos apsaugos ministerijos numatytos reorganizacijos sąlygos.
Toks saugiklis lemtų, kad centrinė valdžia turėtų labiau atsižvelgti į Klaipėdos politikų nuomonę sprendžiant dėl to, kaip atrodys nauja įstaiga.
Šią alternatyvą teikė savivaldybės administracija, tuo tarpu siūlymas perduoti turtą be sąlygų buvo paruoštas keliolikos narių iš įvairių frakcijų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tarybos nariams teigė, jog esminis skirtumas tarp tarybos narių grupės ir administracijos siūlymo – taktika.
„Iškilo klausimas dėl turinio, kas bus universiteto komplekse, kokios bus socialinės paslaugos? Į tuos klausimus nebuvo atsakyta pirminiame etape“, – sakė G. Neniškis.
„Esam tam tikram spektakly, kai turime detektyvą ir įžangą skaitant žinai, kaip jis baigsis. Kaip ir nebūtų prasmės skaityt.... Čia irgi viskas aišku, kaip ir balsai paskirstys“, – kalbėjo meras Vytautas Grubliauskas, balsavęs už administracijos pasiūlytą alternatyvą.
Tačiau 18 politikų balsavus „už“ buvo imtasi tarybos narių parengtam pasiūlymui, už kurį per kitą balsavimą pasisakė 25 nariai iš 31.
Renkantis alternatyvą, už administracijos pateiktą variantą buvo 11-a tarybos narių.
Įvardija privalumus
Vienas priimto projekto autorių, konservatorius Rimantas Didžiokas akcentavo, kad iš ligoninių pertvarkos laimės pacientai, nes atsivers galimybė Klaipėdoje turėti modernų gydymo centrą.
„Tikimasi sinergijos. Trijose ligoninėse yra kvalifikuotas medikų personalas, aukšto lygio naudojama medicininė įranga, konsolidavimas, tai suteiktų galimybę pagerinti gydymo paslaugas. Būtų eliminuotas paslaugų dubliavimas, sumažintos valdymo išlaidos. Svarbu galima pasekmė – valstybė kaip savininkė užtikrintų ligoninės modernizavimą, būtų sukurtos palankios sąlygos pritraukti į Klaipėdą medikus, sudaryti sąlygas tobulintis, kelti kvalifikaciją“, – vardijo R. Didžiokas.
Pranešėjo teigimu, sukūrus kompetencijų centrą Klaipėda sulauktų daugiau jaunų medikų.
„Šiuolaikinės technologijos kainuoja, abejoju, kad savivaldybė pajėgi tai įgyvendinti. Sukūrus universiteto ligoninę ji tampa rezidentūros baze. Vilniaus klinikose kasmet yra 500-600 rezidentų, Kauno klinikose – 800-900, o pas mus iki 10 rezidentų. Tai štai jums tas jaunų medikų resursas, kuris atvyks tęsti podiplominių studijų, o matydami bazę liks ir dirbti“, – sakė R. Didžiokas.
Politikai atkreipė dėmesį, kad ligoninės, kuriose gydosi pacientai iš viso regiono, išlaikymas miesto biudžetui nemažai kainuoja. Per šešerius metus į ligoninės įrangą ir pastatus investuota beveik 3,15 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto.
Perdavus KUL ministerijos žinion nebeaktualios tampa ir pastaruoju metu svarstytos beveik 12 mln. eurų dydžio savivaldybės investicijos į ligoninės modernizavimą.
Skaičiuojama, kad Klaipėdos savivaldybės valdomos ligoninės turto vertė siekia per 10 mln. eurų.
Tarybos narė Nina Puteikienė sakė administracijos teiktą sprendimą. Anot jos, klausimas itin jautrus ir tokie sprendimai nedaromi per porą mėnesių.
„Aš pasisakysiu už savivaldybės sprendimą. Mes pritariame ir modernizavimui, ir reorganizavimui ir, be abejo, lėšų gavimui. Kadangi šis klausimas liečia kiekvieną klaipėdietį, nes ir gyvenimas prasideda ir labai dažnai baigiasi ligoninėje, mes turime žvelgti su ypatinga atida ir jautrumu į šį klausimą. Tokie klausimai, tokio turto ir svarbos, atsakomybės, nesprendžiami per du mėnesius“, – sakė N. Puteikienė.
Seimas gruodį priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, atvėrusias kelią Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę. Pagal jas, Lietuvoje gali veikti po vieną universiteto ligoninę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Taip pat numatyta, jog be valstybės, universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos ir akušerijos studijas. Iki tol dalininku galėjo būti tik universitetas, vykdantis medicinos studijas. Klaipėdos universitete šiuo metu rengiami tik slaugos specialistai.
SAM siūlo Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę, kokios veikia Vilniuje ir Kaune. Dėl to reikėtų sujungti Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligonines bei pakeisti dalininkus.
Dabartinė Klaipėdos universitetinė ligoninė pagal savo statusą yra savivaldybės viešoji įstaiga.
Vaikų ligoninės klausimas atidėtas
Klaipėdos vaikų ligoninė kol kas lieka savivaldybės žinioje.
Jos perdavimą inicijavusi ta pati tarybos narių grupė sprendimą ketvirtadienį atsiėmė.
„Svarstant sprendimo projektą komitetuose, išklausius Vaikų ligoninės atstovų, administracijos vadovų, atskirų miesto tarybos narių pasiūlymus, sprendimo projekto tema, paaiškėjo, kad reikalingi papildomi pagrindimai, paaiškinimai dėl dalyvavimo daugiafunkcinės ligoninės valdyme ir įjungimo į ligoninės sudėtį“, – sakė klausimą pristatęs Rimantas Didžiokas.
Klaipėdos Vaikų ligoninę perdavus valstybei ministerija yra išreiškusi planus ją įjungti kuriant daugiafunkcinę ligoninę iš kelių įstaigų – Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Vaikų ligoninės, Palangos reabilitacijos centro „Pušynas“ bei Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“.
