Virusas neberas, ką susargdinti?
Jis paaiškino, kad sergamumo mažėjimas šiuo metu stebimas visose visuomenės grupėse. Tačiau, pasak V.Zemlio-Balevičiaus, artimoje ateityje koronavirusas labiausiai plisti gali tarp mokinių.
„Didžiausias neimuniazacijos procentas yra būtent tarp mokinių. Tikriausiai matysime, kad kitose amžiaus grupėse susirgimų mažėja, bet gali būti, kad tarp vaikų jie dar laikysis“, – prognozavo V.Zemlys-Balevičius.
Duomenų mokslininkas patvirtino, kad omikron atmaina gyventojus sunkiai susargdina rečiau, mažesnė dalis užsikrėtusiųjų patenka į ligonines, nei tuomet, kai dominavo alfa arba delta atmainos. Tačiau bent iš dalies šį efektą amortizuoja didesnis bendras sergamumas, o mažėjantis atvejų skaičius ligoninėse pasijaus ne iš karto.
„Atvejų skaičiai jau pradeda kristi, bet ligoninių užimtumas ir mirtys „atsilieka“ nuo atvejų dviem savaitėmis. Ta pati tendencija galiojo visoms viruso atmainoms“, – paaiškino V.Zemlys-Balevičius.
Jis pridūrė, kad tokią omikron sukeltos koronaviruso bangos eigą buvo galima nuspėti.
„Šitai ir buvo galima prognozuoti, kad išsikvėps pandemija. Su tokiu didžiuliu sergamumu nebe priemonės stabdo naujų atvejų augima, o tai, kad virusas neberanda naujų žmonių, kurie galėtų susirgti“, – dėstė duomenų analitikas.
Galime atsisveikinti su visais ribojimais
V.Zemlys-Balevičius patikino, kad imunizacija vakcinomis neabejotinai prisidėjo švelnesnių omikron bangos pasekmių.
Tik nereikėtų omikron atmainos vertinti nerimtai. „Ir dabar mes turime 17 mirčių per dieną, tai omikronas, kaip liga, nėra tokia lengva, bet palyginus su tuo, ką mes matėme, poveikis yra tikrai švelnesnis“, – aiškino duomenų analitikas.
Prie sėkmingesnės kovos prieš koronavirusą, V.Zemlio-Balevičiaus įsitikinimu prisidėjo ir galimybių pasas.
„Galimybių pasą vertinu teigiamai. Jo pagrindinis tikslas buvo skatinti skiepijimąsi, o visuomenės imunizacija mums ir leido omikron bangą pergyventi sąlyginai lengvai. Iš tos pusės tai yra sėkmė“, – sakė duomenų analitikas.
Pasak jo, galimybių paso grąžinimas būtų logiškas tik tuo atveju, jei vėl būtų susidurta su tokia koronaviruso versija, kuriai didesnioji gyventojų dalis neturi imuniteto. Žinoma, kita būtina sąlyga – vakcina, kuri efektyviai saugotų nuo naujojo viruso.
Vyriausybė pirmadienį nusprendė, kad neskiepytiems ir nepersirgusiems asmenims, atvykstantiems iš Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės bei nykštukinių Europos valstybių (Andoros, Monako, San Marino ir Vatikano) testuotis nebereikės.
V.Zemlys-Balevičius paaiškino, kad visų dėl COVID-19 įvestų priemonių likimas buvo aiškus – pandemijai pasibaigus jos taps nereikalingos. Todėl nereikėtų stebėtis, kad keičiantis COVID-19 situacijai, pamažu apribojimų bus atsisakoma.
„Turistų, atvykstančių keliautojų ribojimai – jų prasmė užkardyti naujos atmainos atėjimą. Kai mes jokios naujos atmainos neturime, tai ir kelionių užkardymas nebėra prasmingas. Atitinkamai galime kalbėti apie tos priemonės laisvinimą.
Lygiai taip pat galima prognozuoti ir kitus atlaisvinimus. Galime ramiai prognozuoti, kad jei nebus kokios naujos atmainos, mes vasarą pasitiksime su nuliu apribojimų. Tiesiog nebebus priežasties juos laikyti. Visa tai yra normalu“, – prognozavo duomenų analitikas.
Faktorius x – nauja atmaina
V.Zemlys-Balevičius akcentavo, kad nereikėtų manyti, jog ribojimų naikinimus lemia vienos ar kitos visuomenės grupės, atskirų asmenų išreiškiamas nepasitenkinimas. Suvaržymų, anot duomenų analitiko, atsisakoma, kai dėl pakitusios situacijos jie nebeatlieka savo funkcijos.
Tiesa, jo teigimu, niekas negali garantuoti, kad kortų nesumaišys nauja COVID-19 atmaina. Viruso mutacijos – atsitiktinis dalykas, tad su kokia koronaviruso versija pasitiksime ateinančią vasarą arba rudenį dar anksti kalbėti.
Tačiau V.Zemlys-Balevičius paaiškino, kad pasirodžius omikron galinčiam nukonkuruoti viruso variantui, lauktų ta pati veiksmų seka, o pasaulis jau įgijo patirties kaip reaguoti į naujas COVID-19 atmainas.
„Naujos atmainos atsiradimas neturėtų sukelti tiek daug nerimo. Jau žinoma, ką reikia daryti, kokius tyrimus atlikti, kaip įvertinti naujo varianto grėsmę (…) kokia ta nauja viruso banga bebus, manau, žmonija su ja susitvarkys“, – sakė duomenų analitikas.
