Skiepų kabinetas Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centre apytuštis. Skiepytis nuo koronaviruso atėjęs vyras sako, galbūt dauguma tai jau padarė.
„Kažkas nenori. Čia kaip sakanti jie sprendžia. Aš pasiskiepyjau, nes aš neišvyksiu niekur, aš jūreivis“, – svarstė žurnalistės pakalbintas klaipėdietis.
Neliko galimybių paso – išgaravo ir noras skiepytis
Dar pernai, per dieną čia būdavo skiepijama apie tūkstantis žmonių. Tačiau nuo metų pradžios vakcinavimo tempas itin sumažėjo.
„Pas mus Jūrininkų sveikatos priežiūros centro Vakcinacijos centre kiekiai sumažėjo labai, labai sumažėjo. Šiuo metu yra skiepijama praktiškai šimto žmonių per dieną nėra paskiepijama. Kai buvo bendras Klaipėdos vakcinacijos centras, per dieną būdavo paskiepijama per 1000, po to sumažėjo iki 500 maždaug per dieną“, – sakė įstaigos vyr. gydytojo pavaduotojas Gediminas Dragūnas.
Pasak jo, skiepijimas lėtėja sparčiai daugėjant užsikrėtimų.
„Pagrindinė priežastis – omikronas. Nes dabar kiekvieną dieną užsikrėtusiųjų yra po 10-14 tūkst. Besiskiepijančių dėl to ir sumažėjo“, – aiškino G.Dragūnas.
O Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorė Vaida Danielė sako, skiepijimo tempas itin krito šią savaitę, kai prekybos centruose, maitinimo įstaigose nebereikia galimybių paso.
„Va būtent šis pirmadienis parodė, kad 50 procentų tokio vakcinavimo kaip prieš tai savaitę jau neatvyko ir ženklus sumažėjimas dėl to, kad nuėmė galimybių pasus“, – pastebėjo V.Danielė.
Pasak poliklinikos slaugytojos, kasdien iš 80-90 užsiregistravusių skiepytis neatvyksta penktadalis.
„Labai daug sergančių dabar yra žmonių, tai tas irgi įtakoja srautus, yra užsirašę. Suskambiname paklausti, kodėl neatvykot? Visi atsako, kad serga“, – sakė Karoliniškių poliklinikos slaugytoja Danutė Karnuševičienė.
Netiki, kad skatinimai padės
Statistikos departamento duomenimis, per dieną vidutiniškai pasiskiepija apie porą tūkstančių žmonių. Uždarius skiepų centrus didmiesčiuose visos įstaigos, kuriose dirba šeimos gydytojai, privalo skiepyti nuo koronaviruso.
Už kiekvieną paskiepytą pacientą, papildomai šeimos gydytojui mokama po 5-is eurus, bet naudos tai neduoda.
„Kadangi sumažėjo vakcinavimo tempai, tie kaštai kai reikia gyventojus paskiepyti išauga, buvo padidintos lėšos skiriamos įstaigoms už skiepijimus. Nuo vasario 1 dienos tiek vaistinėms, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms papildomai už kiekvieną gyventoją atsirado 5 eurų skatinamasis priedas“, – paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Tačiau vakcinaciją organizuojančių centrų darbutojai netiki, kad paskata padės.
„Ne, tikrai tie pinigai neveiks, nes pinigus gauna personalas, o ne patys pacientai. Prieš tai senjorams buvo mokama ir 100 eurų, tai dabar šitie pinigėliai tikrai nepaskatins pacientų skiepytis. Taip, mes skambinam, kviečiam tuos žmones, kurie nepasiskiepiję dar pirma doze, bet deja, nepavyksta įkalbėti nei vieno asmens“, – pasakojo V.Danielė.
Vaikų sergamumo kreivė jau lūžta
Kadangi didieji vakcinacijos centrai duris jau užvėrė, vis daugiau skiepų kabinetų įrengia ir vaistinės.
„Šiuo metu planuojame plėsti vakcinacijos kabinetų, kurie skiepija nuo koronaviruso skaičių ir manome, kad bus 10 papildomų kabinetų ir jie bus ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose, tokiuose kaip Palanga, Rokiškis, tai pat skiepysime Alytuje, Panevėžyje“, – sakė „Eurovaistinės“ atstovė Laura Čiginskaitė.
Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad nors kasdien suserga per 10 tūkstančių gyventojų, galima pastebėti ir teigiamų ženklų.
„Vaikų amžiuje stebime jau tokį trupučiuką kreivės lūžimą. Kaip ir mažesni atvejų skaičiai. Protrūkių ir atvejų ugdymo įstaigose yra tikrai skaitlinga, bet tas skaitlingumas vėlgi priklauso nuo to, kiek atliekama tyrimų. Ugdymo įstaigose atliekama daug tyrimų, todėl turime tokius didelius atsakymus. Bet visumoje, vaikų amžiuje, išskyrus iki 6 metų, mokykliniame amžiuje jau ta sergamumo kreivė pradeda lūžti“, – pastebi epidemiologė.
Ligoninėse, ketvirtadienio duomenimis, gydomi 1652 COVID liga sergantys pacientai, 86 iš jų – reanimacijoje.
