60-ies metų elektrėniškiui skrandžio vėžys nustatytas prieš pat didžiąsias metų šventes. Leokadija pasakojo, kad gydymas vyrui numatytas buvo sausio 31 d. Tačiau lauktoji diena palengvėjimo neatnešė – dėl COVID-19 protrūkio Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydymas buvo atidėtas.
„Kiekviena diena brangi. Tas vėžys gi labai greitai plečiasi“, – nuogąstavo Leokadija.
Pirmadienį ji pasakojo, kad rytoj vėl laukia kelionė į Vilnių, bet moteris nerimauja ar sutuoktinis nebus apgręžtas dar kartą.
„Važiuosime. Nežinau, paguldys jį, ar ne. Jau pradedu bijoti. Neduok Dieve, ryt nepaguldys“, – guodėsi pašnekovė.
Visgi moters baimės neišsipildė. Antradienį Leokadija informavo, kad jos vyras buvo priimtas į NVI.
Teikė tik skubią pagalbą
Statistikos departamentas nurodo, kad NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriuje fiksuotas koronaviruso protrūkis. Viso – 27 ligos atvejai. Portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip onkologinių pacientų gydymui atsiliepė į NVI įsisukusi COVID-19 infekcija.
„Pacientams, kurie turėjo būti hospitalizuoti nuo sausio 31 iki vasario 5 dienos, gydymas atidėtas 8-9 dienoms. Taip nutiko todėl, kad buvo sustabdyta hospitalizacija siekiant apsaugoti nuo užkrėtimo naujai guldomus pacientus“, – nurodė NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas Dr. Eugenijus Stratilatovas.
Jis paaiškino, kad gydymas buvo atidėtas visiems pacientams, kurių apsilankymas buvo numatytas nurodytomis dienomis, guldyti tik tie ligoniai, kuriems reikėjo skubios pagalbos.
E.Stratilatovo teigimu, jei pacientai būtų pageidavę, juos būtų buvę galima nukreipti į kitų miestų gydymo įstaigas. Tačiau esą būtų buvę daugiau nepatogumų, nei naudos. Praėjusią savaitę į NVI nepriimti pacientai buvo iš Vilniaus regiono. Jiems būtų tekę vykti į kitus miestus, tad jiems tektų vykti į toliau esančias gydymo įstaigas.
Bet svarbiausia, anot gydytojo, kad jos nepriimtų ligonių iš karto – tektų stoti į naują eilę. Laukti esą reikėtų kelias savaites ir tai būtų buvę ilgiau, nei laukti, kol juos vėl galės priimti NVI.
Pasak E.Stratilatovo, COVID-19 liga užsikrėtę tebėra 10 medikų, bet visi jie turėtų pasveikti dar šią savaitę.
Gydytojas taip pat nurodė, kad skyriaus darbas pirmadienį buvo atnaujintas.
NVI nurodo, kad skrandžio vėžio rizika tampriai susijusi su mityba. Šios ligos riziką didina sūdytų raugintų, marinuotų, aštrių maisto produktų, rūkytos, perdirbtos mėsos produktų dominavimas žmogaus mityboje.
Kiti svarbūs rizikos faktoriai – rūkymas ir genetinis paveldimumas. Tikėtina, kad jei motinos arba tėvo 2 ar daugiau artimųjų sirgo skrandžio vėžiu ir ypač jei liga išsivystė jiems būnant jauno amžiaus, tos šeimos vaikai gali turėti paveldėtą šios ligos polinkį. Tačiau tai nereiškia, kad turint šį polinkį būtinai išsivystys skrandžio vėžys.
COVID-19 protrūkių – rekordiškai daug
Realybė tokia, kad nuo COVID-19 protrūkio šiuo metu neapsaugotas niekas. Dėl omikron atmainos koronavirusas išplitimas rekordiškai didelis, o aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius, antradienio duomenimis jau siekė 2 815. Palyginimui, dar prieš kelias savaites jis vos viršijo tris šimtus.
Daugiausia koronaviruso protrūkių fiksuojama ugdymo įstaigose, bet viruso neišvengia ir sveikatos priežiūros įstaigos. Štai Radviliškio ligoninėje sausio viduryje nustatytas COVID-19 protrūkis, su kuriuo siejami 46 užsikrėtimo atvejai. Tuo metu Kauno klinikose praėjusį mėnesį fiksuotas COVID-19 židinys – viso suskaičiuoti 24 atvejai.
23 susirgimo atvejai siejami su koronaviruso protrūkiu Pakruojo ligoninėje.
Praėjusią parą nustatyti 9844 nauji COVID-19 atvejai, devyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
