Iš dvimetės kaunietės, Ūlos, stemplės medikai praėjusią savaitę pašalino svetimkūnį – laikrodžio bateriją. Nors ir panašios formos, tai daug blogiau nei, pavyzdžiui, cento moneta.
Baterija sudaryta iš plono metalo ir viduje esančių cheminių medžiagų. Daugiau nei parą žmogaus organizme išbuvusi baterija paveikiama korozijos.
Todėl ėmė skverbtis cheminės medžiagos, kurios pažeidė mergaitės stemplę. Jos mama pabrėžia, kad pažeidimas atsirado ne dėl svetimkūnio patekimo, o dėl to, kad jis nebuvo laiku pašalintas. Dėl to kaunietė kaltina netinkamai savo darbą atlikusią ir baterijos dukrelės stemplėje neaptikusią gydytoją.
Į mamos prašymus nereagavo
Sausio 24 d., pirmadienio popietė. Mama Ūlai duoda jos mėgstamo skanėsto – džiovintų spanguolių. Netrukus Dalia išgirsta kosėjimą.
Pamaniusi, kad viena spanguolių bus papuolusi, kur neturi, mama švelniai paplekšnojo mergaitės nugarą. Tačiau per artimiausias kelias valandas Ūla nepasijuto geriau. Todėl sunerimusi Dalia su dukrele nuvažiavo į Kauno klinikas.
Pašnekovė įsitikinusi, kad čia gydytoja į jos dukros negalavimą nepažiūrėjo rimtai. Tai esą išdavė medikės elgesys ir bendravimo tonas.
„Čia dažnai atvažiuoja nesąmonių prisigalvojusios mamytės. Ko čia atvažiavote? Vaikui nieko nėra“, – gydytojos priekaištus prisiminė moteris.
Tačiau Dalios įtikinėjimai, kad mergaitė bandydama ryti seiles susiraukia ir ima verkti, ji nenori valgyti, gydytojos nepalenkė.
Šioji paaiškinusi, kad jei stemplėje būtų kažkas įstrigę, mergaitė jaustų seilių pagausėjimą. Dalia pasakoja prašiusi, kad jos dukrai būtų atliktas rentgeno tyrimas, bet gydytoja atkirtusi, jog jis biologinio objekto neparodys.
„Aš gydytojai sakiau, kad dukra negali ryti. O ji atsakė: jūsų vaiko kaprizai mūsų nedomina“, – su nuoskauda pasakojo Dalia.
Mamai nerimą kelė ir dukrai kvėpuojant sklidęs keistas garsas. Tačiau, kaip pasakoja Dalia, medikė patikino problemos dėl to nematanti.
Tačiau vaiką apžiūrėjusiai gydytojai jos kvėpavimas neatrodė sutrikęs. Dalia pasakojo išgirdusi grubų paaiškinimą, kad mergaitė juk kvėpuoja.
Dėl mamos atkaklumo gydytoja iškvietė otorinolaringologą. Šio specialisto reikėjo palaukti dar valandą. Tačiau ir jo apžiūra nebuvo vaisinga.
„Jis pasižiūrėjo ir pasakė, kad čia tikrai nieko nėra, galime ramiai važiuoti namo. Vaikas visiškai sveikas, gali būti, kad ta spanguolė kažkur prilipus, dėl to dirgina ir ji kosti. O rentgeno nuotraukos irgi pasakė, kad nereikia“, – pasakojo Dalia.
Sulaukė kreivų medikų žvilgsnių
Tačiau naktis motinos nerimo nenumaldė. Mergaitė ir kitos dienos rytą atsisakė gėrimų ir maisto, nesikėlė iš lovos. Todėl Dalia kreipėsi į šeimos gydytoją. Šioji patarė dar palaukti iki vakaro. Jei Ūlos būklė nepagerės, tuomet vėl vykti į Kauno klinikas.
Be to gydytoja instruktavo, bendraujant su medikais naudoti „raktinius žodžius“: akcentuoti, kad „vaikas išlieka vangus, nevalgo, neryja.“
„Šeimos gydytoja nuoširdžiai patarė, ką reikia sakyti, kad mane priimtų į ligoninę, apžiūrėtų vaiką“, – paaiškino Dalia.
Vakare ji vėl vyksta į Kauno klinikas ir elgiasi, kaip šeimos gydytoja nurodė. Šį kartą medikai Dalios su dukra namo siųsti neskuba, bet ir tyrimų neatlieka – perveda jas į stebėjimo palatą.
Teisine praktika besiverčianti moteris darbo turi iki kaklo, todėl vyresnis jos sūnus atneša profesinei veiklai reikalingus dokumentus, paprašo juos perduoti mamai. Tačiau metodai, kurių ėmėsi šia proga pasinaudoję medikai, moterį šokiravo.
„Jie be mano žinios „pasiima“ vaiką ir pradeda kamantinėti, ar aš kartais netyčia neprimušiau savo dukros. Ar aš jos nepurčiau? Gal jai supurtyto vaiko sindromas? Ar aš apskritai ją prižiūriu? Kodėl leidau vaikui užspringti?“, – apie sūnų užvirtusią klausimų laviną pasakojo Dalia.
Moteris tikino ir tiesiogiai pajutusi, jog dėl dukros negalavimų gydytojai kaltę bando suversti ant jos pečių. Dalia pasakojo, davusi mergaitei čiulpinuką, kuris turėjo sukelti seilėtekį. Taip moteris tikėjosi pamatyti, ar Ūlai pavyksta ryti seiles. Mergaitė saldainį vos palietė, tačiau su juo nesiskyrė.
„Ji saldainį ir toliau laikė rankose. Matosi, kad vaikas jo nori, bet į burną nededa. Tas gydytojams užkliuvo, labai atidžiai klausinėjo, kodėl vaikas tą saldainuką čiulpia (…) Tai mama jai normalaus maisto iš viso davė, ar ne?“, – galiausiai tokį klausimą išgirdusi tikino Dalia. Moteris teisinosi, kad vaikas bet kokio maisto atsisakė.
Ji taip pat paaiškino sulaukusi skersų medikų žvilgsniu po to, kai pasakė, kad Ūla – penktasis jos vaikas. Moteris pajuto, kad daugiavaikės mamos statusas sukėlė abejonių, ar šeima nėra asociali.
Dalią toks požiūris ne juokais supykdė. Šeimai puikiai finansiškai apsirūpinusi, o tėvai vaikams skiria pakankamai laiko, jais rūpinasi.
Galiausiai po atlikto rentgeno tyrimo, moteris pasakojo vėl sulaukusi medikų priekaištų. Neva tai moteris apsimelavusi su tomis spanguolėmis – mergaitės stemplėje rimtesnis svetimkūnis.
„Mačiau, kad ji į burną dedasi spanguoles ir pradeda kosėti. Ką kito aš galėjau pasakyti?“, – kaltinamu medikų tonu skundėsi Dalia.
Ligoninės pozicija: mama išvyko nesulaukusi tyrimų
Portalas lrytas.lt susisiekė su Kauno klinikų atstovais ir paprašė komentaro, kaip nutiko taip, kad baterija Ūlos stemplėje nebuvo rasta sausio 24-osios vakarą, pirmojo apsilankymo metu.
„Pacientė su mama, atvykusios į Kauno klinikas, iš jų išvyko mamos iniciatyva, nesulaukusios visų numatytų ir reikalingų tyrimų. Sausio 25-tąją, joms sugrįžus, atlikti likę numatyti tyrimai, patvirtinta diagnozė, ir pacientė stacionarizuota ligoninėje, kur jai pritaikytas reikalingas gydymas“, – atsiųstame komentare cituojamas Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.
„Kiekvieną kartą, susidūrus su sudėtingesnėmis ar neaiškiomis situacijomis, Vaikų ligų klinikoje rengiami komandos susirinkimai, kuriuose detaliai aptariama situacija. Pacientai ar jų artimieji visada turi galimybę oficialiai kreiptis į Kauno klinikų Raštinę, kad būtų išsiaiškintos visos paciento buvimo ligoninėje, sveikatos ir gydymo aplinkybės, ir būtų atsakyta į visus rūpimus klausimus“, – gydymo įstaigos atsakyme.
Tačiau Dalia patikslino, kad gydymo įstaigą sausio 24-osios vakarą paliko tik negavusi apsilankymo išrašo. Moteris pasakojo jo prašiusi, tačiau jai buvo paaiškinta, kad popierinis jo pavidalas pacientams jau nebeišduodamas, išrašas bus patalpintas į e.sveikatos sistemą.
„Pats loristas (otorinolaringologas – red. pastaba) labai aiškiai pasakė, kad vaikas sveikas, galime važiuoti namo. Aš jo dar kelis kartus perklausiau, ar tikrai? Ar jie nieko daugiau negali padaryti? Man buvo pasakyta važiuoti namo, išrašas bus e.sveikatoje“, – paaiškino Dalia.
Ji įsitikino, kad išrašas nebuvo išduodamas ir kitiems pacientams. Prie gydytojos kabineto durų jo prašiusi ir kita mama, kaip įrodymo, jog iš darbo išsiprašė dėl rimtos priežasties. Tačiau ir jai garsiai buvo paaiškinta, kad išrašas nėra išduodamas.
Sausio 25 d. vakarą medikai bateriją iš mergaitės stemplės pašalino, o kitos dienos rytą, gavusi neigiamą COVID-19 testo rezultatą, Dalia buvo įleista į gydymo įstaigą, šalia dukros lovos praleido jau savaitę.
Minėto išrašo moteris e.sveikatoje neradusi, bet išprašiusi, kad jį iš sistemos „ištrauktų“ ir jai atspaudintų. Šiame dokumente pažymima, kad mama su dukra sausio 24-osios vakarą išvyko nesulaukusios išrašo, bet neminima, kad Dalia būtų atsisakiusi kokių nors tyrimų.
Jame tik nurodoma, kad pablogėjus būklei, ar atsiradus apsunkintam kvėpavimui, švokštimui, seilėtekiui, ar kitiems simptomams, pacientė turėtų grįžti į Kauno klinikas. Taip pat paskirtas šeimos gydytojo stebėjimas.
Vėliau analogiškas išrašas atsirado ir e.sveikatos sistemoje, jo nuotraukomis Dalia pasidalijo ir su portalu lrytas.lt.
Gimtadienis ligoninėje
Moteris pasakojo, kad paskutinė savaitė buvo išties sunki. Medikai gydymo eigą komentuoja šykščiai, žeria jai kaltinimus, kad dėl mergaitės būklės kalta motina.
Visi jie įsitikinę kad Dalia tą pirmadienio vakarą pabėgo nesulaukusi tyrimų. Moteris dievagojasi, kad namo ją išsiuntė gydytojai, o rentgeno nuotraukos ji ir pati prašiusi, bet medikai nusprendė, kad ji nereikalinga.
Dėl laiku nenustatyto svetimkūnio ir visų pasekmių ji kaltina tą vakarą dirbusią gydytoją. Dalios iniciatyva, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Paskutinią savaitę Ūla buvo maitinama intraveniniu būdu, nes savaitę ryti negalėjo. Medikai jau svarsto, kad mergaitę būtų galima išleisti namo. Tiesa, Dalia pasakoja, kad dukrą įtikinti atsigerti pavyksta tik žaidimų būdu, o valgyti ji dar apskritai atsisako.
Dėl to paskirta gastroenterologo konsultacija, bet mama mano, kad problema gali būti ir psichologinė. Gydytojai taip pat nurodė, kad maistą Ūlai kol kas reikės parinkti atsargiai – negalima bus duoti nieko, kas ryjant galėtų suformuoti grumstą.
Stemplėje liks randas, bet pesimistinių scenarijų, panašu, išvengti pavyks – iš pradžių gydytojai baiminosi, kad suplonėjusi stemplė gali plyšti
Trečiąjį gimtadienį Ūla sekmadienį sutiko ligoninėje. Dalia pasakoja, kad dovanų pasiuntė ne tik artimieji, bet net ir apie situaciją sužinoję jos klientai. Mergaitė gavo žaislų ir vaikiškų knygučių.
„Aplinkiniai mato, kaip aš stengiuosi, rūpinuosi dukra, neliko abejingi“, – palaikymu guodėsi Dalia.
Net ir išrašius Ūlą iš ligoninės, mergaitės būklė būtų toliau stebima. Po 2 savaičių numatytas vizitas pas gydytoją.
„Žalos be kaltės“ modelis
Lrytas.lt primena, kad prieš dvejus metus Lietuvoje įsigaliojo vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis.
Pacientas ar jo artimasis ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo sveikatai gydymo įstaigoje padaryta žala, gali kreiptis į Komisiją, veikiančią prie SAM, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.
Dėl kompensacijos galima kreiptis visais atvejais, kai pacientas ar, mirus pacientui – jo artimieji mano, jog gydymo įstaigoje sveikatai buvo padaryta žala.
Pavyzdžiui, jei atliekant planinę operaciją, kai turėjo būti išspręsta kažkokia jo sveikatos problema, pacientas miršta, tikėtina, kad tokią atvejo eigą galėjo lemti komplikacijos ar medikų padarytos klaidos. Jei artimieji įsitikinę, kad taip atsitiko dėl medikų kaltės, jie turi teisę kreiptis į Komisiją dėl žalos atlyginimo.
Būtent ši speciali komisija priima sprendimą dėl žalos atlyginimo, jei nusprendia, kad ji padaryta teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau kompensacija nesuteikiama, jei nustatoma, kad žala buvo neišvengiama, arba, kad ji buvo padaryta dėl paties paciento veiksmų.
