Maždaug kas dešimtam ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą, rodo įvairūs duomenys. Antai Kauno klinikose pacientai, gydomi dėl pokovidinių komplikacijų sudaro iki 30 proc visų intensyviosios terapijos skyriuje paguldytų ligonių.
Nekyla abejonių, kad šiems žmonėms nuolatinės medikų priežiūros nebūtų prireikę, jei ne susirgimas COVID-19 infekcija. Tačiau tokie pacientai gydomi bendruosiuose skyriuose, į jokias koronaviruso poveikį sveikatos apsaugos sistemai atsispindinčias statistikos grafas nepatenka.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šiuo metu statistikos apie reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) gydomus ir COVID-19 liga jau persirgusius pacientus nerenka.
Pasveiksta nuo COVID-19, bet grįžta į ligoninę
„Nutinka taip, kad jau po ūmios fazės COVID-19 ligos atsiradusi pažaida pereina į taip vadinamus pokovidinius sindromus. Tokie pacientai gydomi kituose intensyviosios terapijos skyriuose, jiems dažnai vėl reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos“, – lrytas.lt pasakojo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis
„Ir net vėliau tokie pacientai dar pakankamai ilgai yra gydomi terapinio profilio skyriuose, jų reabilitacija užtrunka ilgai, išlieka gana ženklus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Nemaža dalis pacientų ir į namus išvažiuoja su deguonies poreikiu, jiems priskiriama papildoma deguonies terapija.
Liūdniausia, kad ir tarp pacientų, kurie išvažiuoja namo, dalis vėl grįžta į ligonines dėl pasikartojančių ligos epizodų ir komplikacijų. Iš principo dabar pamatėme, kad pokovidinis sindromas yra nemažiau sudėtinga problema, nei ūminė COVID-19 infekcija. Stebime pokovidines komplikacijas ir po 4-6 savaičių nuo COVID-19 ligos pabaigos, dažnai jauniems, iki tol sveikiems žmonėms“, – pastebėjo gydytojas.
Į statistiką nepatenka
Gydytojas pastebėjo, jog pokovidinis sindromas dažnai pasireiškia net sunkesne forma nei pati COVID-19 liga. Todėl ir ganėtinai lengvai prasirgę žmonės po mėnesio ar dviejų atsiduria intensyvios terapijos skyriuje.
„Jau dabar aišku, kad šita liga dar ilgai bus tarp dominuojančių. Susiduriame su pokovidine realybe medicinoje“, – pabrėžė T.Tamošuitis.
Dėl pokovidinio sindromo ligoninėse gydomi pacientai kartu ir padidina gydymo įstaigoms tenkančią apkrovą. Tačiau apie šį COVID-19 infekcijos plitimo sukeltą efektą kol kas kalbama mažai.
„Intensyvios terapijos ir reabilitacijos skyriams, visai sveikatos apsaugos sistemai darbas su COVID-19 ligos aktyvios fazės pasibaigimu nenuslopsta.
Skelbiama apie tūkstančius naujų užsikrėtimų kasdien, dažnai minimos ribinės vertės – 240 intensyvios terapijos lovų – tada jau būtų karantinas. Bet pacientai, kuriems yra pokovidinis sindromas, neskaičiuojami, nors jie tas lovas užima iš esmės dėl COVID-19. Tokių ligonių yra daug ir jie taip pat didina apkrovą sveikatos sistemai“, – paaiškino Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Jis pridūrė, kad Kauno klinikose pacientai, gydomi dėl pokovidinių komplikacijų sudaro iki 30 proc visų intensyviosios terapijos skyriuje paguldytų ligonių.
COVID-19 reanimacijoje – visi užsikrėtę omikron
Jau pastebėta, kad nuo sausio pradžios Lietuvoje dominuoti pradėjusi koronaviruso omikron atmaina rečiau susargdina sunkiai. Sparčiai daugėjant užsikrėtimo atvejų, ligoninėse COVID-19 pacientų skaičius paaugo nežymiai. Viešojoje erdvėje omikron atmaina dažnai prilyginama gripui, tačiau, pasak gydytojo, koronavirusas nėra toks švelnus.
„Į Kauno klinikas sunkios būklės pacientai atvyksta ir dabar. Todėl nekyla abejonių, kad turime ir omikron atmainos sąlygotų sunkių plaučių pažaidų. Bet kritinių pacientų skaičius išlieka panašus, lyginant su laiku, kai naujų užsikrėtimų buvo ženkliai mažiau. Per dieną būdavo tūkstantis užsikrėtimų ir ligonių turėdavome iš esmės tiek pat, kiek ir dabar.
Faktas, kad omikron atmaina yra mažiau komplikuota, bet tai nėra mums įprastas gripas. Per visą gripo sezoną intensyvios terapijos skyriuje būdavo 3-4 pacientai. Dabar dėl COVID-19 per savaitę daugiau būna. Tikrai negalima sakyti, kad omikron atmaina yra nereikšminga“, – akcentavo T.Tamošuitis.
Ar tai reiškia, kad omikron atmaina pavojinga tik trapesnės sveikatos gyventojams? Sausį Kauno klinikų intensyvios terapijos skyriuje gydomų sunkių COVID-19 pacientų amžiaus vidurkis, lyginant su rudenine banga buvo tik nežymiai didesnis ir priartėjo prie 60 m.
Antai 2020 m. pavasarį į intensyvios terapijos kliniką dėl COVID-19 ligos patekdavo ženkliai vyresni gyventojai. Tokių pacientų amžiaus vidurkis buvo daugiau nei 70 metų.
„Dabar vyresniųjų amžiaus grupėje didelė žmonių dalis yra pasiskiepiję, o intensyvioje terapijoje šiuo metu absoliuti dauguma pacientų yra neskiepyti, arba jau po paskutinio skiepo praėję daugiau nei 6 mėnesiai“, – pasakojo T.Tamošuitis.
Gydytojas paaiškino, kad sekoskaita nebeatliekama, o medikai jau visus pacientus traktuoja, kaip užsikrėtusius omikron atmaina.
„Šiuo metu intensyvios terapijos skyriuje visi COVID-19 pacientai yra su omikron atmaina. Yra net tokių pacientų, kurie gruodžio mėnesio pradžioje sirgo dar delta atmainos koronavirusu. Jų būklė stabilizavosi daugmaž, bet sausio mėnesį jie vėl susirgo omikron, nes ji daug virulentiškesnė. Gaunasi beveik deltakronas.
Deja, bet jei žmogus jau gulėjo ligoninėje, antras užsikrėtimas, kaip taisyklė, sudėtingesnis. Taip yra, nes apkrova imuninei sistemai per tokį trumpą laiką sąlygoja ir didesnį komplikacijų skaičių. Ne tik plaučių, bet ir kitų organų.
Iki šiol nebuvome susidūrę, kad liga taip veiktų visas organizmo sistemas ir per tokį trumpą laiką būtų galima užsikrėsti pakartotinai. Anksčiau buvo gi sakoma, kad jeigu persirgai, tai mažiausiai pusę metų gali būti ramus. Dabar taip nebėra“, – pastebėjo T.Tamošuitis.
Tiesa, gydytojas pažymėjo, kad pakartotinis užsikrėtimas pavojingesnis būtent tiems, kurie jau pirmąjį kartą sirgo sunkiai, turi gretutinių ligų, apsunkinančių koronaviruso eigą. Tuo metu pirmąja kartą sirgę lengva forma dažniausiai ir antrą kartą ligą įveikia be didesnių komplikacijų.
Statistikos dėl pokovidinių pacientų nerenka
SAM atstovė Asta Dirmaitė lrytas.lt informavo, kad šiuo metu statistika apie RITS gydomus ir COVID-19 liga jau persirgusius pacientus nerenkama.
Tiesa, SAM atstovai sutinka, kad augant pacientų, persirgusių COVID-19 liga, skaičiui vis daugiau jų susiduria su koronaviruso pasekme laikytinais sveikatos sutrikimais, kurie gali būti sunkūs ir ilgalaikiai.
„RITS taip pat gydomi pacientai, kuriems nustatyta lengva COVID-19 ligos forma, tačiau gydymas RITS jiems yra būtinas dėl kitų sunkių ligų ar būklių, kai reikalingas intensyvus gydymas ir gyvybinių funkcijų palaikymas. Dažniausiai tokie atvejai užfiksuojami tarp pasiskiepijusių ir omikron atmaina susirgusių asmenų“, – pastebima A.Dirmaitės pateiktame komentare.
Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog pokovidinis sindromas pasireiškia ir vaikams. Tiesa, jiems gydymas RITS esą nereikalingas.
Praėjusią parą nustatyti 12 tūkst. 75 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Penki mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1402 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei parą prieš, 83 iš jų – reanimacijoje.
