Lietuvoje gyventojų už gydymą ligoninėje piniginės atverti neprašoma, už mokamus mokesčius daugelis jų suteikiama nemokamai. Tačiau tai nereiškia, kad už medicinines paslaugas sąskaitos nėra išrašinėjamos. Iš tikrųjų COVID-19 gydymas gali būti toks brangus, kad nedažnas galėtų susimokėti pats.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai lrytas.lt pateikė, kiek valstybei kainuoja COVID-19 liga užsikrėtusiųjų gydymas ligoninėje.
Už COVID-19 pacientų gydymą ligoninėse – 5,5 mln. eurų per mėnesį
VLK atstovės Viktorijos Jakubauskaitės Juodišienės teigimu, 2021 metais, pagal turimus 9 mėnesių finansinius rezultatus, už stacionarinį COVID-19 ligonių gydymą vidutiniškai per mėnesį iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) biudžeto lėšų ligoninėms buvo sumokėta apie 5,5 mln. eurų. Ir tai vien tik už stacionarinį COVID-19 pacientų gydymą.
Vidutinė koronavirusu sergančio paciento gydymo atvejo kaina ligoninėje – 2000 eurų. „Ši kaina priklauso nuo ligos trukmės, jos sudėtingumo, taikomų priemonių poreikio, gretutinių paciento ligų ir kitų faktorių“, – pabrėžia VLK specialistė.
Už COVID-19 liga sergančiojo gydymą ligoninėje, kai buvo taikyta ilgalaikė – daugiau nei 4 paras trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija, vidutiniškai buvo sumokėta 8300 eurų (kaina svyravo nuo 5000 iki 33000 eurų). Jei dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta trumpiau, už gydymą buvo vidutiniškai sumokėta 7000 eurų (nuo 2500 iki 10 000 eurų).
Ypatingai sunkiu atveju, pavyzdžiui, kai buvo taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO) – gydymo metodas – vidutiniškai buvo sumokėta 51 000 eurų (svyravimai 24 000 iki 134 000 eurų).
Brangiausias gydymas – kai vilties mažai
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas docentas Tomas Tomašuitis portalui lrytas.lt paaiškino, kad dėl COVID-19 ligos gydomiems pacientams, kaip taisyklė, skiriami priešvirusiniai vaistai. Prie pagrindinių taikomų gydymo metodų jis taip pat priskyrė deguonies, hormonų terapijas bei uždegiminės organizmo reakcijos į virusą suvaldymą.
„Daugėja antivirusinių vaistų, tačiau dauguma skirti naudoti ankstyvose ligos fazėse ar net profilaktiškai. Tie vaistai po truputį ateina į Lietuvą“, – pastebėjo T.Tamošuitis.
Kritinės būklės pacientams prireikia taikyti EKMO gydymo metodą. Pasak gydytojo, jis pasitelkiamas, kai jokiais kitais būdais nebepavyksta paciento organizmo aprūpinti pakankamu deguonies kiekiu, o dėl to jo organai negali tinkamai funkcionuoti.
„Paciento kraujas paimamas iš organizmo ir perleidžiamas per oksigenatorių, taip prisotinant kraują deguonies, imituojant plaučių darbą. Po to kraujas grąžinamas atgal į kūną“, – paaiškino T.Tamošuitis.
Tiesa, šis itin sudėtingas gydymo būdas taikomas retai. Statistikos departamento duomenimis, pirmadienį EKMO visoje Lietuvoje buvo taikomas 4 COVID-19 pacientams.
„EKMO gydymo išlaidos yra didelės. Šito gydymo tikslas yra suteikti laiko pacientui ir gydytojui, per tą laiką atsirastų šansas plaučiams apgyti, atgauti dėl pirminio viruso pažeidimo prarastą funkciją ir tada grįžti prie natūralaus kvėpavimo.
Problema tame, kad koronavirusas kritinių būklių pacientams dažnai plaučius pažeidžia negrįžtamai. Todėl atsiranda rizika, kad kraujo sotinimas EKMO aparatu pasidarys begalinis, nes paciento plaučiai negrįžta, lieka vienintelė, nedidelė viltis transplantuoti plaučius.
Taigi EKMO dažnai tėra tiltas į plaučių transplantaciją. Bet tai yra dar viena sudėtinga procedūra, kurios rezultatai net ir geresnės būklės pacientams labai priklauso nuo daugybės dedamųjų. O juk šitie pacientai dažnai būna išsekę, su blogu imunitetu, nuolat kankinami infekcinių komplikacijų.
Jiems plaučių transplantacija, turbūt, neatneštų nieko gero. Lietuvoje to niekas nebandė, pasaulyje bandyta transplanuoti plaučius po EKMO gydymo, bet tokių atvejų nė šimto nesuskaičiuotume“, – pasakojo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Tiesa, Vilniaus Santaros klinikos sausio pradžioje skelbė apie rekordiškai ilgai – net 103 dienas ligoninėje trukusį – sėkmingą 55 metų pacientės gydymą. Šiuo atveju taip pat buvo taikytas EKMO metodas.
Kiekvienam pacientui – po mediką
Kur kas dažniau sunkiems COVID-19 pacientams prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV). Daugiau nei pusė (45 iš 87) užimtų reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų šalyje buvo su DPV aparatais, pirmadienį skelbė Statistikos departamentas.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad modernūs DPV aparatai kainuoja labai brangiai. Jų užduotis yra įpūsti deguonies į ligonio plaučius. Tai yra labai brangios ir sudėtingos sistemos, kurios medikams padeda užtikrinti kuo saugesnę procedūrą.
Todėl savaime suprantama, kad šitų aparatų priežiūra, įvairiausių vienkartinių priemonių ir detalių pakeitimai kainuoja didžiulius pinigus ir dėl to užaugina pačią paslaugos kainą“, – dėstė T.Tamošuitis.
Jis pabrėžė, kad sudėtingos intervencijos metu pacientų ir įrangos negali prižiūrėti bet kas. Tai reiškia, kad itin kvalifikuotas personalas prie ligonio lovos turi budėti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
„Kadangi pacientų kiekis yra didelis, be abejo, sudėtinga užtikrinti kokybišką priežiūra ir pacientų gydymą. Normaliomis sąlygomis vienas slaugytojas gali prižiūrėti ne daugiau nei du pacientus su dirbtine plaučių ventiliacija. Jei atvejis sudėtingesnis, vienu pacientu turi užsiimti vienas slaugytojas.
Todėl, jei intensyvios terapijos skyriuose pacientų staiga padaugėja dešimtimis, tai tada nėra kaip reikalingą patyrusį personalą užauginti taip greitai“, – paaiškino T.Tamošuitis.
Gydytojas priminė, kad ankstesnių COVID-19 bangų metu ligoninėms talkindavo savanoriai, o iš kitų skyrių į prie COVID-19 pacientų perkeltiems medikams skubiai pravesti mokymai, suteikę šiam darbui reikalingų bazinių žinių.
„Bet, žinoma, tai nėra ta kokybiška paslauga, kurią užtikrintų tikrieji intensyvios terapijos specialistai. Toks aukštas personalo poreikis užaugina kainą, bet ir dėl rezultatų klausimas iškyla“, – apie pandeminio darbo iššūkius kalbėjo T.Tamošuitis.
Pirmadienį – 12 mirčių dėl COVID-19
Praėjusią parą nustatyti 8662 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 pilnai paskiepyti buvo penki.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1354 COVID-19 sergantys pacientai – keliolika daugiau nei parą prieš, 79 iš jų – reanimacijoje.
